Mano ir Puffy meilės istorija

Labaj įdomu, nu pasistengsiu komentuot, siužetas nerealus, tik japonija tokia issilawinusi salis, ir neturi wajstu, nu jp turi sesjp wiskas būt, bet nezwarbu, dar įdomiau, kad jų nėra, ir žodžiu tęsk greičiau xD

Daina: Evanescence-my immortal

16 Dalis


Praejo 2 dienos.As pagaliau atsikeliau.Buvo 17.30.Aplink mane stovejo SuG vaikinukai,Saga ir Puffy.As bandziau istarti nors zodi,bet negalejau.Kai tik prasiziodavau vel pajusdavvau ta skausma,ta salti ir ta baime,baime mirti,baime niekada nebepamatyti saules,baime isnykti,baime uzmigti ir niekada nepabusti.Dabar man pries akis rodos prabego visas mano gyvenimas,dabar as supratau,kad esu kaskam reikalinga.Is kaires sedejo Takeru.Jis buvo pavarges ir persigandes.Kai pamate,kad as atsimerkiau jo akyse pamaciau dziaugsma.Nezinau kodel bet pradejau verkti.Man labai skaudejo galva,rankos buvo subadytos,as jauciau,kad tiksi mano paskutines gyvenimo minutes.Is desines sedejo Puffy su Saga.Jie irgi buvo nusimine.As vis dar nezinojau kas man yra,o lapelis su diagnoze gulejo ant staliuko prie mano lovos.Jis atrode netoli,bet as neturiu jegu jo pasiekti....Vel netekau samones.Takeru pradejo tyliai kukcioti.As labai bijau.Nenoriu mirti!!!! Vis kartojau sau siuos zodzius,akyse maciau tik juoda tustuma.Pradejau nebejausti nei ranku,nei koju,o tai jau nebe juokai.Dabar as tikrai bijau.,bandau atsimerkti ir pasakyti,kad man viskas gerai,bet negaliu!!!,as noriu pabusti is sio kosmaro,bet mane kaskas laiko...Kodel mane istiko tokia lemtis? Kodel tturiu mirti kai laukiuosi?? Begalvodama man pavyko vel atsimerkti.Gal man likimas duoda dar viena sansa?Gal tai paskutine galimybe gyventi?Taigi atsimerkusi pamaciau tik daktara.Jis leido man kaskokius vaistus.Ranku ir koju vis dar nejauciau...Asaros riedejo mano baltu skruostu.Kai jis isejo palatoje nieko nebebuvo.Tik as ir mano baime.Tada prisiminiau balta lapeli su diagnoze.Po truputi atsisedau,istiesiau ranka stalelio pusen,bet jo nepasiekiau.Mano rankos buvo per daug subadytos....Atsiguliau.Po kaskiek laiko pradejau jausti rankas ir kojas.Palengvejo.I palata uzejo sesele.Ji atidare langa,kad uzeitu grynas oras.Vejas gloste mano plaukus.Man palengvejo.Vejas stiprejo ir nupute lapeli su diagnoze.Valio!! Lapelis mano rankose.As jo neatidarau.Bijau,o jeigu ten parassyta,kad vaikelio nebera??? NE!!! Kartoju sau,ne to negali buti!!!!!!!!


Atsiprasau,kad tokia trumpa dalis :)

Nu kokia greita tu, tęsk, taip pat greitaj xD
Man atrodo, tu čia rasaj, remdamasi, tuo kas sitiktuju, įwyko xD

nea xDD tai labai seniai mano parašytas kūrinys.Rašiau kai buvo lūdna ir skaudu...

A xD Taj tęsk, greičiau ;DD

Daina: Evanescence-lithium arba my immortal

As labai bijojau..Asaros kaupesi akyse,nezinojau kas parasyta tame lapelyje,nezinojau kaip as i tai reaguosiu.Ir vel tas baimes jausmas uzpludo mano sirdi,mano jausmus...Labai letai as keliau ta lapa ir pradejau skaityti...Jame buvi labai daug fraziu kuriu as net nezinojau..Is visko supratau,kad mano spaudimas yra labai aukstas ir ,kad vaikeliui yra viskas gerai. Perskaiciusi sia fraze as nusisypsojau.Pirma karta nusisypsojau,po tokio streso,po tokios baimes.Nors jauciausi labai blogai,bet vien ta mintis,kad musu vaikelis gyvas palaike mane ir neleido pasiduoti....Atsiguliau,pasiemiau Takeru nuotreauka kuri gulejo nupusta kaip ir tas lapas siu diagnoze,prispaudziau ja prie sirdies ir uzmigau...

VAKARAS

20.36


Prabudau.Prie manes miegojo Takeru.Letai atsisedau,nes labai skaudejo pilva,paglosciau Takeru plaukus ir svelniai ji pabuciavau.Tada jis prabudo.
-Deimante,kaip tu mus visus isgazdinai!!-Tare jis.
-Zinau,bet patikek dabar viskas bus gerai.Prisiekiu...
-Zinau.tare.Jo akyse as maciau baime,jose kaupesi asaros.As nezinau kodel jis verkia.Gal jis zino tai ko as dar nezinau???
-Kas yra? Kodel tu verki??
Na..supranti...

Tęsk ;DDDD

Takeru akyse as isvydau baime.Ka tai galetu reiksti?Ka jis man nori tokio jau pasakyti?
-Na supranti tau reikia tokiu vaistu kuriu nera Japonijoje,nes jeigu ju negausi tu vaikeli pagimdysi,bet.. bet..pati mirsi..Kukciodamas teistare Takeru.Sie jo zodziai labai isgazdino mane.Ir vel tas baimes jausmas.As letai atsiguliau ir pradejau verkti.As supratau,kad man gyventi liko vos pora menesiu..O juk as noriu gyventi!!!Mintyse as vis dar negalejau patiketi tuo ka katik isgirdau...Letai uzmerkiau akis.Uzmigau....

------------------------------------------------------------------------------------------

KITOS DIENOS VAKARAS


Kaip man atsibodo ligonineje..Savijauta mano vis dar negerejo.Daktarai sako,kad man pageres tik tada kai gausiu tuos vaistus.Kaip ten bebutu as jau pasiruosusi atremti ir islaikyti visus gyvenimo sunkumus..Kaskur praejus 15 minuciu po vakarienes i palata kosminiu greiciu ileke Puffy.
-Zinai ka???
-Ne,o ka tu nori man pasakyti??
-As turiu vaistus kuriu tau reikia!!!!! Istare ji
Po jos zodziu man palengvejo.As pirma karta nusisypsojau,pasijutau drasiau.Takeru isgirdes sia zinia kaska pasake Saga'i i ausi ir tada jie kartu paeme Puffy ant ranku ir pradejo kionoti i virsu.Visi atrode labai laimingi ir tai mane dziugino,dabar as jauciuosi laiminga,bet i galva vel pradejo lysti tos kvailos mintys...O ka jeigu vaistai man nepades?? o ka jeigu as mirsiu??..Si mintis man nedave ramybes...Kad ir kaip bandyciau tas mintis nuvyti salin man vis nepavykdavo.Kai visi isejo is palatos namo staiga pro duris atejo Shou.As labai nustebau..
-Labas.Tyliai istare jis.Jo akyse as maciau liudesi.Jis nebebuvo panasus i save.Tai mane siurpino.
-Labas.Kodel pas mane atejai?
-As noriu paprasyti tavo pagalbpos.Jau garsiau istare Shou.Ydomu ko jam is manes reikia??
-Kokios pagalbos?? As tau niekuo negaliu padeti,juk mantai,kad as laukiuosi ir ,kad mano savijauta prasta.
-As noriu paprasyti,kad sugrazintum Puffy man.Supranti as jos niekaip negaliu pamirsti.AS NORIU AS BANDAU,BET VISOS MANO PASTANGOS NUEINA SUNIUI ANT UODEGOS...
As buvau sokiruota...
-Shou,nejaugi tu nesupranti,kad Agne taves nebemyli.Tu ja isdavei.Nereikejo tau taip daryti.Tu pats kaltas del tokios lemties.Atleisk,bet as niekuo negaliu tau padeti..Dabar prasau iseik tau negalima cia buti,nes lankymo valandos baigesi ir be to jeigu tave Puffy pamatys ji nulius...
Po tokiu mano zodziu Shou nebeturedamas ka pasakyti isejo.Jo akyse as pastebejau asaras.Beiseidamas jis istare:
-Sudie,aciu uz tavo tokius zodzius,as suprantu,kad nieko cia nebepakeisi ir kad praradau savo gyvenimo meile visiems laikams...Sie Shou zodziai suvirpino mano sirdi.Mane apeme bloga nuojauta.....

Wisada palieki kažkokia intriga ant galo, taj rejkia tęsinio xD

Shou išėjo.Jis buvo nusiminęs ir ttodel mane apemė bloga nuojauta.Nebežinau ką daryt.Staigiai atsisėdau ir bandžiau pasiekti mobilujį telefoną,kuris guli ant stalelio prie mano lovos,bet ir vėl tas nelemtas skausmas perrėžė man galvą.Ir vėl susmukau...Praėjo gal 30 minučių.Aš vėl prabudau.Kaip man atsibodo tie nualpinėjimai,tas galvos ir pilvo skausmas.Savo rankose vėl jaučiau skausmą.Matyt gydytojai vel lašelinę man pastatė.Kaškiek pagerėjo..Baimė vistiek nedingo.Maža to,kad aš tuoj turiu gimdyt tai dar ir baimė del Shou.Jis tikrai išėjo liūdnas.Nieko nelaukusi lėtai atsisėdau ir paėmiau telefoną.Surinkau Puffy telefono numerį:
-Oj blyn radai kada skambinti!!!! Kas nutiko??
-Pas mane buvo atėjęs Shou.Jis norėjo.... atvažiuok pas mane ir aš tau viską papasakosiu...telefonu to pasakyti neįmanoma,bet atvažiuok viena.Be Sagos.
-Gerai,jau važiuoju.
Puffy atvažiavo labai greitai.Atėjo prie manęs ir pradėjo visko klausinėti.
-Pas mane buvo atėjęs Shou.Jis prašė,kad padėčiau jam tave susigrąžinti.
-Be šansų..Neprimink man jo..
-Bet..mane kankina bloga nuojauta!!! Kaskod4l man atrodo,kad Shou gali sau kažką pasidaryti..Tyliai išlemenau.Po šių mano žodžių Puffy lėtai atsisėdo ir kažką sau burbuliavo po nosimi.Aš taip ir nesupratau ką ji ten sau burbėjo...Bet paklausti neišdrįsau.


-----------------------------------------------------------------------

Po 1 mėnesio

Vaikelis gimė sveikas ir labai gražus.Gimė berniukas- Aoi.Jis labai panašus į Takeru.Puffy vaistai kuriuos ji rado tikrai labai padėjo gimdyme.Po to įvykio su Shou apie jį nebuvo girdėti jokių žinių.Na ir kažkaip visi apie jį užmiršo.Jeigu tiesa man jau atsibodo ligoninėje.Aš laukiu kada mane išleis iš ten.Takeru pastaruoju metu yra labai linksmas.Mane tai džiugina.Kai tik ateina į palatą visi tai man nuotaika iškarto pakyla.Mitsuru sako,kad Masato per visą tą ilgą laiką išmoko normaliai gaminti.Kol jis mokėsi viską išbandydavo Yuji.BVuvo porą atvejų kai valgyt būdavo neįmanoma...Gerai,kad dabar jis normaliai gamina....
----------------------------------------------------------------------

Po savaitės

Pagaliau mane su vaikeliu išleido iš ligoninės.Pagaliau grįžome namo.Masato šia proga pagamino labai skanius pietus.Visi sėdime ir valgome.Puffy visus pietus žiūri į Saga ir raudonuoja.Tik staiga Saga jai tyliai sako:
-Pasakyk jiems tiesą.Na žinoma aš viską išgirdau..
-Deima ir visi kiti mudu su Saga norime pasakyti jums,kad mes susituoksime greitai ir,kad mes turėsime vaikeli....Visi sėdėjo ir žiūrėjo į du balandėlius išsižioję.....

Bus dar tęsinys? ;D

-Ka?? visi ziurejo i juos laabai issizioje.Na va dabar as supratau kodel tie garsai sklido ir ka jie ten dare .
-Na va dabar musu seima bus dar didesne.Tare Mitsuru Visi buvo labai nustebe ir laimingi...

Po 9 menesiu

Puffy gime irgi berniukas Nao.Saga skraide kaip ant debesu..bUVO TIKRAI PATENKINTAS,KAD GIME BERNIUKAS.Vakare visi sedim ir ziurim televizoriu.Chiyu ijunge kaskokia labai juokinga komedija.As uzsinorejau saldainiu taigi pasiemiau Takeru ir mudu nuejome i parduotuve.Oras lauke puikus.Ejom ilgai.Tik staiga pro mus pravaziavo policija,gritoji.Mus apeme smalsumas ir mes nubegome ziureti kas ten vyksta.Begti ilgai neteko.Nueje pamateme kaskoki vaikina kraujuojanciomis rankomis.Jis stovejo ant stogo ir ruosesi sokti.As priejau arciau ir pamaciau...O ne!! negali buti!! Ten juk Shou!!!! Negaliu patiketi,turbut jis suzinojo,kad Puffy susilauke vaikelio nuo Sagos.Jis buvo sugniuzdytas.Rankos jo buvo visos kraujuotos.Jis bande persipjauti venas ir matosi,kad ne viena karta.Takeru nieko nelaukes pradejo skambinti Puffy.Niekas nekele ragelio.Mane vel pradejo kankinti bloga nuojauta....

Tęsk ;D

tesinuko!!!

Ta bloga nuojauta kazkada mane prazudys...Staiga Shou numete nuo stogo lapeli su uzrasu:


Agne,zinok as tave labai myliu ir mylesiu amzinai.Tikriausiai tu skaitysi si lapeli tada kai manes nebebus...Man labai liudna,kad tu ne su manimi.Dabar jauciu,kad be taves mano gyvenimas nevertas...Sudie amziams....


Su meile ir skausmu amzinai yavo Shou.


Perskaicius si lapeli tekina begau pas Agne.Ji tiesiog privalo ji perskaityti.Begau greitai.Pradejo lyti...Pasidare labai salta.As vis begu.Jau nebetoli.Stai as jau namie.Staigiai ibegusi i namus pradejau ieskoti Puffy.Taigi priejau prie Masato"
-Kur Puffy??? vos kvepuodama prasveplavau.
-Kas nutiko?? kodel tu tokia uzdususs??
-Shou...nori nusizudyti...
-Ka??? Puffy!!!! uzreke jis ant visdo namo.Po poros sekubdziu pasigirdo baisus cypimas:
-Ko??
-Ateik cia greiciau!!! Tau turiu pasakyti viena labai svarbia zinia..-pasaliau
Ji atejo.Letai ir neskubedama.As nieko nelaukusi padaviau jai rasteli nuo Shou.
-Paskaityk,tu busi sukresta......Tik sstaiga pro duris ybega Takeru ir sako:
-Jo...Jo..nebera..Jis nusoko laikydamas Puffy nuotrauka rankose   ...Mes buvom soke.....

Kajp man patinka, tokios sitorijos, tęęęęsk xD

Rytoj įdėsiu paskutinę dalį.

Jos rankos nusviro.Shou parasytas rastelis lėtai iškrito iš jos rankų.Jos akyse pasirodė ašaros....Ji norėjo,kad Shou būtų gyvas,laimingas...Tik ne su ja.Agnė myli Saga.Jis jai yra labai brangus...Visiems buvo labai skaudu...Vienintelis dalykas kuris pakelia jai nuotaiką yra jos ir Sagos mažylis...Niekas iki siol dar negali suprasti kodėl jis nusižudė...Juk Shou galėjo susirasti kitą merginą kuri mylėtų ji taip kaip mylėjo Agnė...Staiga suskambo durų skambutis...Aš lėtai nuėjau atidaryti duris.Už jų stovėjo paštininkas.Jis davė man kaškokį popiergalį.Ant jo buvo užrašyta:

Shou laidotuvės įvyks rytoj 16,36.
Visi kuriems Shou buvo draugas turėtų atvykti...

Perskaičiau šitą lapelį antrą kartą garsiai...Visi sutiko vykti į laidotuves.Jau vakare ruošiamės rytojui.Nuotaikos nebuvo pas nieką.Na nebent pas mano ir Agnės vaikelius.Jie vieninteliai kurie gali pakelti visiems nuotaiką.


Rytojaus vakaras po laidotuvių.

Pagaliau gryžome namo.Mes buvome labai nusikalę po laidotuvių.Oras buvo tiesiog siaubingas...Lijo lietus,pūtė stiprus vėjas..Takeru su Masato po lietaus vonios susirgo.Mudvi su Agne stengiamės juos gydyti,o jie kaip mazi vaikai.Masato vaistų gert nenori,o Takeru sako:
-Kol tu manes nepabučiuosi aš negersiu vaistų.Kaškaip nuotaika pakilo,bet vistiek visi vis dar buvom šoke...Gyvenimas juk tęsiasi...Reikia džiaugtis tuo ką turime....

PABAIGA. Ačiū, kad skaitėt ir komentavot :) artimiausiu metu įdėsiu dar vieną FF :)

Man labaj patiko, laukiu kito tawo ff ;DD

labai įdomi istorija, man patiko :)