Jos ir Dvynukai

Na čia aš ir mano draugė kuriam istoriją, ji apie mus ir TH, tad kam jie nepatinka galit neskaityti :)))

1 Dalis

... Dvi pačios geriausios draugės pasaulyje Samanta(Sem) ir Greta, didėles Tokio Hotel fanės vieną dieną sužino kad už mėnesio jie koncertuos Lietuvoje...Greta puola skambinti draugei:
-Labas, girdėjai naujieną? –sušunka i rageliį ji.
- Laba, taip taip girdėjau.. kaip fainai ane? – laiminga kalba Sem
-Varysim?
- Žiauriai noriu, bet nežinau ar tėvai leis... Juk labai didelis atstumas nuo Vilniaus iki Klaipėdos...
- Hmmm... reik sugalvot ka daryt...–susimąsto Greta- žinai ką? Pasakyk tėvams, kad važiuosi su kitom fanėm.. O tą dieną atvažiuotum pas mane ir mes važiuotume į Vilnių... Kaip manai?
- Manau visai neblogai sugalvojai... Pabandysiu juos įkalbėt.. Paskambinsiu tau, iki saule..
- Gerai, lauksiu skambučio, iki...
Sem padeda ragelį ir laukia kol gįš mama iš darbo, ir ji pradės jos „zysti“ dėl koncerto...
Mamai grįžus, ji puola viska susakyti:
-Labas, mam, už mėnesio TH koncertas Lietuvoje, tik jis bus Vilniuje, ar galėčiau su kitom fanėm važiuoti?
- Na nežinau, dar pagalvosiu ir pasitarsiu su tėčiu, vis dėl to labai toli i Vilnių...


Vakare:

- Mama, pagalvojai apie tai ką sakiau? – mama linkteli.
- Taip, mudu su tėčiu nusprendėm, kad geriau butu jei tėtis tave nuvežtų su kokia drauge.O ir mes patys norim i Vilnių pas mano seserį, taip kad rytoj eisim pirkt bilieto... Ir dieną prieš koncertą važiuosim i Vilniu, tinka taip? – nusišypso.
- Taip taip tinka, ačiū... – pabučiuoja...
Samanta laiminga užlipa į savo kambarį antrame aukšte... ir galvoja kaip gerai kad leido, o dar geriau kad ir patys nuveš... begalvodama ji užmigo...
Kitą diena Sem vos pajutusi,kad jai į akis šviečia skaisti saulė čiupo už telefono pažiūrėjo kiek valndų ir skambino pranešti Gretai džiugią naujieną.Ilgas signalas…ir pagaliau ragelyje:
-Klausau,-užsimiegojusi prabilo ji.
-Labas rytas,miegojai?Atleisk nenorėjau pribudinti…
-Nieko tokio jau vistiek laikas keltis…-pradėjo ji juoktis.
-Žinai turiu tau naujieną,ji labai gera,-džiūgauja Sem.-Dėl to Mūsų išsvajoto Tokio Hotel koncerto.Mane tėvai leido,tėtis mane atveš pas tave ir kartu važiuosim ten.
-Yes, kaip šaunu.Na tada einu pusryčiaut iki Zuika.
-Iki Saule.
-Dar susirašysim.
-0k.

2 Dalis

Jau buvo beveik trečia valanda dienos.ir Sem nutarė sėsti prie kompiuterio.Atsisėdo įsijungė skypę ir laukė kol ateis Greta.Ilgai laukti neteko.Netrukus atėjo ir ji.Tada prasidėjo jų pokalbis apie tai,kaip sekasi.Kokios emocijos laukian tos stebuklingos dienos kai jos eis į Tokio Hotel Koncertą.Dienos bėgo greit.Štai ir atejo lauktoji diena. Ir Sem skambina Gretai.
Pokalbis:
-Alio.
-Labukas, aš jau važiuoju su tėčiu link tavo namų.
-Tai labai faina.Kai jau busi netoliese parašyk man.0k?
-Taip parašysiu.Lauk manęs.Iki.
-Bye.
Ir po kelių valandų Ji sulaukė draugės sms’o „aš tuoj būsiu pas tave Saule”,-skubiai atsakė”okey laukiu Tavęs, iki susitikimo…bye .”


Tuo metu pas Tokio Hotel vaikinus…:
-Pagaliau, pagaliau pamatysiu Lietuvą…-džiūgavo Bill.
-Girdėjau, kad ten yra laabai simpatiškų panelių,-prašneko Gustav..
-Ar aš gerai išgirdau? Sakei simpatiškų panelių?-šelmiškai nusijuokė ir patrynė rankom Tomulis.
-Taip...Tu išgirdai teisingai..- pasakė Georg ir nusišypsojo.
-Hmm... man būtų ne prošal...- šelmiškai nusijuokė Tom- Pamatysit, jos visos eis dėl manęs iš proto, o jūs liksit vieni – parodė liežuvį Tom...
-Taip taip... tau tik to ir reikia...O man reikia tik vienos.. – pasakė Bill ir susimąstė…
-Bill, nepradėk svajot..- atsiduso Tom
-Gerai jau gerai…- pasakė Bill ir įsijungė mp3… Tuo metu likusieji, lošė kortom.
Bill sugalvojo nueiti pas David’ą ir paklausti kiek laiko jie bus Lietuvoje.
-David’ai, noriu paklausti.. Kiek laiko mes busim Lietuvoje?
-Savaitę..
-Kodėl taip ilgai? Keista, taip ilgai jokioje šalyje nebūname… Ką mes veiksime visą savaitę?- klausinėjo Bill.
-Na, ryt jums koncertas, ir visa savaitė poilsio…- išdėstė David’as.
-Aišku..- pasakęs, Bill išėjo ….


Tuo tarpu pas Gretą:


Greta:


-Hey!- sušuko Samanta vos man atidarius duris...
-Laba laba...-linksmai kalbėjau aš..- na tai kada išvykstam?-paklausiau.
-Už poros valandų...Dar mano tėvai biški pakalbės su tavo...Ir varysim pas mano tetą o tada į koncertą...O dieve kaip laukiu...- užsisvajojo Sem.
-Aišku.. Žinok ne tu viena žiauriai lauki to koncerto...- nusijuokiau...- gerai einam pas mane į kambarį, ką nors juk reik nuveikt...
-Oky..
Už poros valandų:

-Sem, Greta...- sušuko Sem tėtis- važiuojam jau, paskubėkit...
-Aha, tuoj – abi choru sušukom. Greit susiruošėm ir išvažiavom...



Samanta:


Pagaliau, jau rytoj, juos pamatysim... kokia aš laiminga-galvojau...
Nuvažiavom pas tetą... vakaras praėjo linksmai ir greitai... tad netrukus nuėjome miegoti...
Ryte pabudus buvau neįtikėtinai energinga, Greta taip pat... Abi buvom laimingos.. Beliko sulaukti vakaro...
Vakare:
-Sem paskubėk pavėluosim – zyzė Greta
-Nu palauk tuoj, leisk baigt dažytis... – atsakiau...- nu va, aš jau - išlindau iš vonios
-Pagaliau...- suprunkštė ji - o dabar skubam, kad spėtume patekt prie pat scenos...- ragino mane ji
-Okey okey, skubam – ir nuskubėjom link arenos... fanių dar nebuvo daug, tad lengvai prasmukom i pačias geriausias vietas – prie pat scenos...


TH vaikinukai:
-OMG... kaip jaudinuosi...-trypčiojo Bill
-Bill ne tu vienas jaudiniesi..
-Nevermind – suprunkštė jis .
Po 15 minučių...
-Bill paskubėk, važiuojam – pranešė David‘as
-Aha tuoj – sušuko jis
Po 10 minučių kelio, jie jau buvo prie arenos
-Duokit markerius – pasake Tom – parašų dalinimas – suinkštė jis...
-Prašau, imkit – padavė David‘as
-Lipam...
Šeip ne taip.. vaikinai prasibrovė pro fanes... Ir įsmuko į vidų...
-Tfu, pagaliau – atsiduso visi
-Na dabar, eikit i persirengimo kambarį, persirenkit susitvarkykit, o aš ateisiu ir pranešiu kada laikas i sceną – susakė David‘as
-OK – ištarė visi.
-Aš einu i žaliajį kambarį – pasakė Bill
-Aš su tavim – tarė Tom.
-Palaukit ir mūsų – vienbalsiu sušuko Gustav su Georg‘u išeinantiems dvyniams..
Jie sėdėjo tol, kol David‘as pagaliau juos suradęs pasakė, kad už pusvalandžio reikės lipti ant scenos...

Fainas

tu apie ją jau žinai xDD

Jo žinau,
dėl to ir sakau kad fainas

Lauksiu tęsinio, fainai, nors nelabai TH man patinka :)

3 Dalis

Tokio Hotel vaikinai neskubėjo lipti ant scenos jie pasitikrino instrumentus.Ir labai nervinosi…

Georg”as

Aš taip bijau ir kažka nujaučiu, atsitiks kažkas labai negero…Tomai pasitikrinai gitarą?
-Taip pasitikrinau.O kas yra, tu pasižiūrėk į savąją…styga nutrūko,-Tomas pradėjo raitytis iš juoko.Georg”as pradėjo,kaip išprotėjęs lakstyti po užkulisius ir ieškoti atsarginės stygos.Nerado…ir tik sumirguliavo vaikinų akyse ir nulėkė link persirengimo kambario.
Po keliasdešimt minučiu atėjo susitvarkęs gitarą…Pažiūrėjo tokiu žudančiu žvilksniu į Tom…O Tom”as tik valėsi ašaras nuo juoko.
-Tomai ką tu ten vėl su gitara veiki?-kiek artyn scenos paėjes tarstelėjo Georg.
-Aš tik poloruoju gitarą,juk sakiau Geo,kai fanės mane pamatys jos eis iš proto ir jum nieko neklius…
Visa tai nugirdo Bill.tada ir prasidėjo ginčas tarp brolių
-Tomai baik girtis tu jau visiems nusibodai…
-Na o tavo nuomonės niekas neklausė!
-Ak taip?
-Tu puikiai girdėjai ką aš pasakiau,ir neapsimetinėk.
-Neaiškink man…
-Atsimink, kad aš tavo vyresnysis broils
-Pf… 10 minučių… koks tu didelis…- pasišaipė iš brolio Bill
-Nu gerai baigiam… Nenoriu pyktis prieš pat koncertą.. – surimtėjo Tom
-Gerai… - ir jiedu apsikabino…

Tuo metu salėje…

Greta:

-Kaip čia karšta – suzyziau
-Nezysk – įsakė man Sem
-Nu gerai… bet jie ir ilgai nepasirodo… - pagalvojau.
-Jau tuoj turi prasidėti...- ramiai atsakė man...
-Jaudinies? – paklausiau
-Taip... o tu?
-Žiauriai...

Bill:

Mes sėdėjome ir galvojome... koks bus koncertas... ar viskas gerai bus... Staiga į kambarį įsiveržė David‘as:
-Vaikinai, už penkių minučių lipat ant scenos... taip, kad, judinkitės iš čia... – paliepė jis
-Gerai - choru sušukom visi keturi..

Sem:

-OMG... prasideda... – tariau Gretai...
-Aha.. pagaliau – po kelių sekundžių atsakė ji.
Pasigirdo pirmosios dainos, pirmieji akordai... Übers Ende Der Welt .. tai buvo pirmoji daina
Ir.. Išbėga JIS… tas angeliukas su nuostabiu balsu, akimis ir šypsena… Ak.. jo balsas mane tiesiog keri…

4 Dalis

Koncerto metu buvo labai linksma… Aš su Greta dainavom be atokvėpio…Gretai labiausiai patiko daina“Wo sind eure Hände”,tai ji vos nemirė iš laimės,kai Tom uždainavo.Tai buvo laimingiausia diena mūsų gyvenymėliuose, mes buvom tokios laimingos… Ir tada užgrojo Heilig… “O dieve ji mane sugraudins eilinį kartą” galvojau savyje.. Taip ir atsitiko... Tačiau baigėsi daina, baigėsi ir mano ašaros... Daina Schrei... Bill prakalbo...
-Kaip visada per Schrei dainą, pakviesime vieną fanę, kad užbaigtų...- kalbėjo jis garsiai - Perkelkite štai šią merginą... – parodė jis kažkur... O aš net nespėjau sureaguot, kaip atsidūriau ant scenos...”OMG” pamaniau.
-Koks tavo vardas?- paklausė manęs...
-Samanta – atsakiau sutrikus...
-Labai gražus vardas, ar mėgsti dainuoti? – pasiteiravo manęs jis
-Taip... labai – truputį nurimus atsakiau
-Tada pirmyn.. Schrei.. Bist du du selbst bist! – uždainavo jis
- Schrei! - Und wenn es das letzte ist.. – uždainavau ir aš
- Schrei! - Auch wenn es weh tut
- Schrei so laut du kannst – padainavau aš.
- Schrei! - sudainavome kartu..
Buvau be galo laiminga… Mes apsikabinome… Ir jis man pašnibždėjo, kad po koncerto jo laukčiau lauke prie įėjimo… Aš tik linktelėjau… Ir apsauginis mane nuvedė atgal į mano vietą…

Greta:

Kaip džiaugiausi, kad ją pakvietė ant scenos, ji taip svajojo tai patirti…Štai ji jau grįžta… kaži kaip ji dabar jaučiasi?
-OMG… Greta, aš toookia laiminga – nutęsė ji..
-Įsivaizduoju – tariau – na tai kaip jauties? – paklausiau
-Apšalus aš dabar – prisitraukė mane arčiau.. – jis man dar sakė laukt jo lauke, prie įėjimo po koncerto, kaip manai?laukt?
-Tai aišku...
-Gerai, bet tu būsi su manim...
-Ką? O kam? Nu gerai gerai...eisiu ir aš- nusileidau
-Gerai...

Tom:

Koncertas praėjo tiesiog nuostabiai... Fanių buvo daug... Ir dar kokių gražių... O ypač tai ta Samanta ar koks ten jos vardas, ir jos draugė... Jos toookios...Nu šakės... – galvojau...
Parėjom į užkulisius... Visi atsipūtėm..
-Tfu... kaip pavargau lakstyt po tą sceną... šakės – dejavo Bill
-Ai, ne tu vienas - nusijuokiau... – atsimeni tą merginą kuri buvo ant scenos?- paklausiau Bill’o
-Aha, atsimenu – keistai pažvelgė į mane
-Tai va, koks ten jos vardas buvo? O matei jos draugę? Jos abi man kažkuo išskirtinės…
-Aha, mačiau… Jos vardas Samanta berods… gerai nepamenu... Bet jos tikrai kažkuo išsiskiria...Hmm...Aš paprašiau, kad ji po koncerto mūsų palauktų lauke prie įėjimo...
-Tai ko tu lauki? Varyk ir atvesk ją čia...!! – užrėkiau…
-Gal nori eit kartu? – paklausė manęs jis
-O gerai... – sutikau – Geo Gusti pabūkit, mes tuoj pareisim – pasakėm ir išėjom...

Sem:

Po koncerto... Kai jau visos fanės išsiskirstė... Aš su Greta.. pasilikome laukti prie įėjimo... laukėm geras 15 min. .. Satiga kažkas išėjo...
-Sveikos – pasisveikino kažkokie vaikinai... Greta ir aš greit atsisukom... ir pamatėm,kad ten Tom ir Bill.
-L-l-labas – vos išlemeno Greta….
-Sveiki – pasisvekinau ir aš.. – ką čia veikiat? – paklausiau.
-Atėjom jūsų pasiimt...– pasakė Tom ir abu broliai nusišypsojo...
-Kaip tai mūsų?Ai, jo atsiminiau ko mes laukėm – nusijuokiau - Bill, o kodėl tu manęs prašei palaukt čia? – susidomėjau...
-Nes, norėjau artimiau susipažint...tiesiog pasirodėt tokios fainos, draugiškos.. – atsakė jis kiek pasimetęs...bet tikrąją priežastį nuslėpė – na tai einam?
-Am, o kur?
-Dabar į užkulisius, o paskui važiuosim į viešbutį... – šypsojosi Bill.
-Jūs norit pasakyt, kad mes su jumis dar ir į viešbutį važiuosim? – išsižiojo Greta.
-Taip...O nenorit?
-Am, na gerai... – pasakiau aš...- Greta, eini?- paklausiau jos, nes ji visdar negalėjo patikėt tuo ką katik išgirdo.
-Aa,ka? Taip taip einam – atsibudo ji…

Greta:

OMG, kai išgirdau ką jie pasakė,net išsižiojau, sustingau tiesiog…Staiga išgirdau Sem klausimą, kuris mane pažadino…Taigi, mes nuėjom į TH kambariuką ir linksmai šnekučiavomės… susipažinom su Geo ir Gusčiu… nors jie ne tiek daug kalbėjo kiek dvyniai, bet pavyko pasiklabėt…mes aišku kalbėjom angliškai….
-Na tai kiek laiko jūs būsit Lietuvoj?
-Visą šitą savaitę… - laimingas tarė Bill
-Ir ką jūs žadat veikt visą tą laiką? – paklausė Sem
-Na, gerai nežinom – susimąstė
-Pagalvojau, kad jei jau mes susipažinom, gal jūs galėtumėt aprodyt Vilnių?
-Na, mes pačios ne iš Vilniaus… - atsidusau

5 dalis

Tom:

-Na panelės jūs juk pažystat Vilnių?-paklausiau aš ir nužvelgiau jas šelmišku žvilgsniu nuo galvos iki kojų.
-Na taip,-choru atsakė jos,-juk mes vis dėl to Lietuvoj gyvenam-čaižiai nusijuokė Greta.
-Taip, Vilnius sostinė,turim jį pažinot-pritarė Sem.
-Na tai tada viskas okey,jus mus pavedžiosit po Vilnių,-tarstelėjo Bill.
-Tada viska kaip ir susitarėm-tarė stodamasis nuo fotelio Tom.Ir tuo tarpu į kambarį atėjo David“as įsakė vaikinams susirinkti daiktus nes jau metas važiuoti į viešbutį…

Sem:

Aš tik galvojau kiek laiko mes praleisime su savo Dievukais…Ir man taip begalvojant Greta staiga metė klausimą Tomui.
-Tomai kiek laiko būsite Lietuvoje?
-Mes čia būsime savaitę.Vėliau važiuosime toliau tęsis turas,savaitėlę gavom šiek tiek pailsėt…
-Na tada eikim greičiau iki autobuso kitaip David“as supyks,-tariau aš.
-Na okey judinkimės-pritarė Bill.
Mes su Billu išėjome o paskui mus ir Geo su Gusčiu…tik mano draugė ir Tomas liko kambarėlyje…
Visi mes nuėjome iki vaikinų autobuso.Netrukus atėjo ir David“as.O Tomo ir Gretos vis dar nematyt.Ir ką jie ten veikia taip ilgai?Pagalvojau ir atsisukusi link Bill jam pasakiau jog einu pažiūrėsiu kur užtruko Tom ir Greta.
-Ok,tik tu neužtruk..
-Aha....
Nuėjus i kambariuką užtikau Gretą su Tom burkuojančius...Ir jau pasiruošusius bučiniui “O dieve, jie pažįstami vos porą valandų..“- pagalvojau, ir tariau..:
-Ką jūs čia balandėliai darot?- sukikenau, o jie net pašoko iš išgąsčio ir kaip mat atsitraukė vienas nuo kito, nes nematė kaip įėjau..
-Am... mes.. mes – pradėjo mikčiot Greta – mes nieko neveikėm...
-Ja ja...Mes jūsų laukiam... pasiskubinkit – tariau ir išėjau..


Tom:

„Blem.. Sutrugdė“ pagalvojau...
-Na ką... eime gal jau...? – paklausė Greta
-A? A gerai einam... – sutikau ir mes išėjom...
Kai nuėjom į autobusą mus pasitiko Samanta:
-O žiūrėkit kas pagaliau parėjo... – pradėjo juoktis ji.. – balandėliai.. sorry, kad sutrugdžiau tokia svarbią akimirką... – juokėsi ji
-Ja ja... – Greta ją pasivedė į šalį... – pamatysi, tau su Bill irgi taip bus.. ir aš manau, kad ilgai laukt nereikės.. – nusijuokė ji....
Po kelių minučių..:
-Noriu valgyt... – suinkštė Georg..
-Juk tuoj parvažiuosim į viešbutį – pasakė David‘as


6 Dalis

Bill

Visi sulipom į autobusą ir iki pat viešbučio kalbėjomės.Privažiavom viešbutį ir išlipom visi.Fanių nebuvo nei vienos tada paėmiau Samanta už rankos ir nusivedžiau į svetainę kur visada būdavome visi.Tom pamatęs ką aš dariau tą patį padarė ir Samantos draugei.
Ji net paraudo.Taigi mes visi nuėję į bendrąjį kambarį (svetainę) planavome kas bus toliau.
-Na merginos mums užsakyti atskirą kambarį jums abiem ar kaip?
-Mums atskirą,-sušuko Greta,-jei galima.
-Kodėl juk galėtumėme kaip nors kitaip išsisukti,-suprunkštė Tomas.
-Na palaukit.O kaip Samanta Tu Norėtum?-sužiurau į Samantą.
-Aš pritariu Gretai.
-Na gerai bet iki miego dar daug laiko tai ką veiksim?-užklausė Tomas.
-O ka jūs norėtumėte veikti?-klausė mūsų merginos.
-Ar čia yra kokia nors ledo arena,kino teatras…-pradėjo vardinti Tom.
-Ne svarbiau kad čia kur nors netoliese būtų koks nors jaukus restoranas?-tarstelėjau.
-…-Tomas tik pažiūrėjo skersai į mane,bet nieko netarė.
-Na o ko jūs pačios norėtumėt?-paklausiau.
-Aš tai norėčiau gal y kino teatrą…-dėstė savo mintis Greta.
-Na o tu Samanta?-pasisukau į ją.
-Kaip jūs nuspręsit taip ir darysim….


Tom:

Man jau atsibodo laukt, prašau tik nesugalvokit eit į restoraną…geriau jau į kiną,-ramiai pagalvojau,bet viskas būtent taip ir buvo kaip aš nenorėjau…ėjom į restoraną…
Užsisakėm maisto, ir kol laukėme kalbėjom...
-Na, tai iš kur jūs? – paklausė merginų Bill
-Aš iš Klaipėdos – atsakė Samanta
-O aš iš Marijampolės – pasisakė Greta..
-Aišku..
-O kiek jum metų? – susidomėjau aš
-Man 17, o Sem 16.. – tarė Greta...
Dar apie visokius dalykus kalbėjom, ir po kelių minučių mums atnešė karštus patiekalus.. visi kibom valgyti... Pavalgę, grįžom į viešbutį...


Sem:

Mmmm... kaip skanu... galvojau...Grįžom į viešbutį.. Nutarėm dar pažiūrėti filmą... Bet prisiminiau, kad nepranešiau tėvams, kad mes pasiliekam...:
-Greta, juk mes pamiršom pranešti tėvams, kad pasiliekam!!! – užrėkiau – Blem, turi sąskaitoj, kad galėtumėm paskambinti? – panikavau..
-Ai jo rimtai... – ramiai pasakė Greta – ramiai nesinervink... – ramino mane ji – štai skambink – padavė man telefona..
-Aha gerai....Vaikinai palaukit mes tuoj... – tariau ir rinkau numerį
Vos tik mama atsiliepė puoliau viską susakyt... Jos balse jautėsi šioks toks nerimas... Kai viską jai paaiškinau, ji mums leido pasilikt...
Kai jau norėjau pasakyti mamai iki…Gretos sąskaita pasibaigė.

Greta:

Kol Sem kalbėjo su savo mama aš užsisakiau DvD filmą netrukus atėjo Sem nuleidus galvą pamaniau,kad ji gavo velnių,tai paradėjau klausinėti kas tasitiko…
-Na kaip sureagavo?Gavai velnių?Ar kas,kad tu tokia nuliūdus?
-Ne,tiesiog,-nuleidus galvą kalbėjo ji,-baigėsi tavo telefono sąskaita…kaip tu paskambinsi savo tėvams?
-Ką aš juk tik vakar prieš tavo atvažiavimą pasipildžiau sąskaitą…ka man dabar daryt?
-Eik paprašyk dvynių kad paskolintu telefoną…
-Ne,tu pridirbai tu ir eik.
-Bet juk reikia tau…-filosofavo Sem.bet vos pakėliau akis ir pažiūrėjau į ją ji nutilo ir nuėjo prašyti,kad man Tom ar Bill „sušelptų“ telefoną…
Po keliu minučių ji grįžo ir ne su vienu telefonu…o su dviem…Tomo ir Billo.Ir atkišo man juos tardama:
-Rinkis kurio nori.
Tai buvo Tomo “Sony Ericsson T630‘ ir Billo “Nokia 3300“
-Juk žinai kurio noriu... – šelmišku žvilgsniu pažvelgiau į ją...
-O ja... žinau – ir atkišo man Tom telefoną... Aš surinkau numerį, kai pagaliau atsiliepė viską paaiškinau... Mama nei pyko nei ką...Kol aš kalbėjau Sem nunešė atgal Bill telefoną...


Bill:

Geo su Gusčiu jau buvo savo kambaryje... O mes keturiese pasiėmėm filmą pažiūrėt... Kai staiga Samanta atsiminė kad pamiršo paskambinti ir pasakyti, kad pasilieka pas mus... po kelių minučių ji atėjo ir paklausė ar kuris nors iš mūsų galėtų paskolinti telefoną ... Aš su Tom kaip mat atkišom savo telefonus... ji padėkojo ir nuėjo pas Gretą... po minutės ji vėl grįžo ir atidavė man talefoną, ir vėl išėjo pas Gretą... Pagaliau jos parėjo..
-Na, štai ir mes – linksmai kalbėjo Greta – beje, Tom‘ai, ačiū – padėkojo ji... ir atidavė Tom‘ui telefoną.
-Prašom, o kur bučkis? – paklausė jis Gretos ir šelmiškai nusišypsojo...O Greta paraudo...
-Na, gerai... – priėjo ji prie Tom ir pabučiavo į skruostą...
-Na jei tu taip tada aš…-nebaigė jis nieko sakyt ir pabučiavo tiesiai į lūpas…O Gretai kojas atėmė…


Greta:

Filmas man nebuvo labai ydomus…“Titanikas“ šimtą kartų matytas...Tad nuspręndžiau išeiti iš kambario…Paskui mane išėjo ir Tom.Jis iškart ėjo prie reikalo.
-Ar tu turi vaikiną?
-Ne…O ka?-sudvejojau.
-Na tu man labai patinki…ir norėčiau tau pasiūlyti draugauti su manim…-pradėjo liežuviu liesti savo auskarą lūpoje…-na neprivalai man atsakyti iš karto…
-Gerai aš pagalvosiu…-nuraudau.
-Pasakyk man atsakymą po šios nakties…
-Okey.-Stovėjau apšalus ir daugiau nesugebėjau nieko jam pasakyti...
Mes vėliau nuėjome į kitą kambary ir jau užsisakėme kitokį filmą,ne romantinį su labai bloga pabaiga.Nutarėme užsisakyti kokį nors veiksmo filmą.Tom nemoka Lietuviškai…Tad į administraciją teko skambinti man…Užsakiau „UNDERWOLD“
Filmą jau atnešė.Aš įsitaisiau ant sofos,Tom įdėjo filmą į DvD nustatė Anglų kalbą, atėjo ir įsitaisė šalia manęs.

Tuo metu pas Bill ir Sem…<3

Bill:

Man galvoje sukasi tik viena mintis „ar Sem turi vaikiną?“.Na reikia pagaliau išdrysti ir paklausti jos…
-Sem noriu tavęs paklausti…
-Taip Bill, klausau tavęs.
-Na noriu tavęs paklausti…turi vaikiną,?-tyliu balsu vos lemenau…
-Ne neturiu…-nusišypsojo ji.
-Gal aš galiu būti tavo vaikinas?
-Tu mano vaikinas?-nuraudo ji-taip be abejo aš sutinku…- ir prišokusi sudavė man bučinių bangą..
-Palauk aš tuoj uždusiu…-juokaudamas pasakiau.
-Na sorry, bet tai labai man netikėta žinia…aš tiesiog nesusivaldžiau…
-Nieko tokio man tai patiko…na žiūrėkim toliau filmą.
-Gerai.

7 Dalis


Toliau žiūrėjom filmą.. Ir jau atėjo pabaiga, kai laivas skęsta ... Pasisukau į Samantą... Mačiau, jog ji verkia, bet to neslėpė...Aš ją apkabinau, ji atsisuko ir pažvelgė į mane savo ašarų pilnomis akytėmis, aš tariau...:
-Nurimk, viskas bus gerai, aš su tavim - stipriau ją suspaudžiau savo glėbyje... ir pabučiavau į kaktą...
-Žinau, viskas gerai, man visada taip būna kai žiūriu tokius filmus... esu labai jautri.. – atsakė ji man, ir padėjo galva man ant krūtinės...


Sem:


Bill man pasiūlė draugauti? Aš tuo negalėjau patikėti... Iškart sutikau ir apipyliau jį bučinių banga... Toliau žiūrėjom filmą, viskas buvo gerai kol neatėjo pabaiga... Kaip visada aš pradėjau verkti.. bet ašarų neslėpiau, Bill pamatęs mane apkabino, ir pasakęs kad viskas gerai dar stipriau mane suspaudė savo glėbyje... Aš padėjau galvą ant jo krūtinės, buvo taip gera... Nepajutau, kaip užmigau...
Pajutus, kad aš judu, pramerkiau akis... Mane nešė Bill...:
-Leisk, galiu pati – nusišypsojau..
-Nea, aš noriu nunešti tave – nepaleido manęs jis, aš tik nusišypsojau ir laidausi nešama jo...

Bill:

Sem užmigo... Aš baigiau žiūrėt filmą, ir pakėlęs ją pradėjau nešti link lovos, ji pabudo ir jau norėjo stotis, bet aš jai neleidau... Paguldžiau ją į lovą ir atsiguliau šalia...
-Noriu miego – tarė ji..
-Aš irgi visai norėčiau -nusijuokiau...
-Aww... – nusižiovavom abu – matosi, kad nori – nusijuokė Samanta...


Tuo tarpu pas Tom ir Gretą...


Tom:

Ji man pažadėjo rytoj atsakyti į mano pasiūlymą... Aš labai tikiuosi, kad ji sutiks... Aš jaučiu, kad ji nepaprasta, ji netokia kaip kitos... Aš manau, kad ji gali mane pakeisti, iš „sexgott‘o“ į tokį kaip Bill, romantiką ir t.t....
Toliau žiūrėjau filmą.... ir mėgavausi...: Staiga Greta paklausė:
-Patinka?
-Aha, laabai – nutęsiau
-Žinai ką? – paklausė manęs ji
-Na sakyk – galvojau ką ji man pasakys dabar..
-Aš jau dabar apgalvojau ir spėk ką nusprendžiau – šypsojosi ji
-Nežinau...
-... – ji nutylėjo ir mane pabučiavo, tada supratau, kad ji sutiko... buvau laimingas... Buvo taip gera su ja... Net nebesinorėjo vienos nakties nuotykių... „Oho, aš jau pradedu keistis“ pagalvojau...
-Mmm... skanu – tariau
-Tu irgi skanus - nusišypsojo ir pabučiavo...
-Vėliau į filmo pabaigą ji užmigo…taip gražiai…nežadinau jos…tik paguldžiau ją ant pagalvės nes mes buvom kitam lovos gale ji ten ir užmigo…mane taip pat suėmė miegas ir aš atsiguliau šalia jos…

Rytas

Pas Billą ir Samantą…

Bill prabudo ir nerado Sem, jis nuvėžlino iki vonios ir pamatė ją besimaudančią po dušu…Norėjo nieko nesąkęs pažiūrėti į ją,bet ėjo ir paslydo ant balos.Tokį trenksmą Sem išgirdus iššoko su rankšluosčiu iš dušo kabinos…Billas gulėjo kaip negyvas teko ieškoti vaistinėlės,o joje ir amoniako…Pauostė ir iškart nusipurtė,amonkiako kvapas juk labai aštrus.
-Tu angelas su rankšluosčiu ar seselė?
-Billai atsipeikėk čia aš Samanta.
-Oj maniau kad jau miriau arba guliu ligoninėj…ajajajajaj….mano galva plyšta ak kaip skauda.
-Tuoj praeis – pabučiavo į galvą...
-Jau šiektiek geriau.... – tarė jis...
-Tai gerai, o dabar marš į lovą, ir lauk manęs...
Sem:


Bill nutipeno į lovą... aš tuo tarpu apsirengiau, ir nuėjau pas jį...:
-Na, kaip jauties? – pasiteiravau..
-Visdar skauda.. – suinkštė jis..
-Palauk aš tuoj – nubėgau į vonią ir padarius šaltą kompresą parėjau pas Bill...
-Kas čia?
-Čia, kad tau galvą greičiau praeitų skaudėt...
-Aišku...


Tuo tarpu pas Tom ir Gretą...:

Greta:

Tom miegojo kaip užmuštas... Bandžiau jį žadint, bet jis tik dar stipriau apsikabino mane kaip kokį žaisliuką... Gerai, kad televizoriaus pultelis buvo netoli ir galėjau jį paimti.. Įsijungiau televizorių.. Žiūrėjau kol Tom pagaliau pabudo... Aš net nepajutau, staiga jis man padovanojo bučinį.. O aš nuraudau...
-Labas rytas... – nusišypsojo nuostabia savo šypsena...
-Labas labas... kaip miegojai? – paklausiau
-Puikiai... sapnavau tave...
-Mane?
-Taip...
-Aišku...žinai, kol tu miegojai, aš negalėjau net pajudėt... – nusijuokiau...
-Ane? – nustebo jis...
-Aha, tu buvai mane taip stipriai apsikabinęs... bandžiau tave žadint bet tu nereagavai...
-Geras – nusijuokė Tom – turbūt todėl, kad tave sapnavau...
-Aš einu, nusiprausti... – po kelių minučių tariau ir išėjau į vonią...


Tom:

Ji man pasakė, kad negalėjo ištrūkt iš mano glėbio... Nu bet čia tai geras...Ji išėjo į vonią...
Aš pasiėmiau iš lagamino naujus rūbus, ir laukiau kol ji išeis...
-Pagaliau, ką tu ten taip ilgai darei?
-O ką? Nematai? – parodė ji į savo pusiau šlapią galvą – norėjau pabaigt džiovint, bet atsiminiau tave... ir teko pereit su pussausiais... – susiraukė Greta..
-Nesiraukyk.. tau netinka – priėjau ir ją apkabinau..
-Gerai jau gerai... – nusišypsojo... – o dabar varyk į vonią...
-Aha... – tariau ir nuėjau..


Tuo tarpu bendrajam kambary..:


Georg:

-Labas rytas – įėję į kambarį tarėm su Gusčiu... Pamatėm gerą vaizdą... Bill su Samanta mielai burkuojančius... ir apsikabinusius...
-Sveiki – pasisveikino Samanta
-Labas rytas.. – tarė ir Bill
-O kur Tom su Greta? – paklausė Gustis...
-Nežinau, tuoj turi ateiti... – pasakė Bill...
Po kelių minučių...
-Labas rytas!!! – sušuko Tom su Greta, o mes visi net pašokom...
- Laba laba.. kur taip ilgai buvot?
-Ai, Tom miegojo kaip užmuštas, nėjo pažadint – juokėsi Greta – ir dar plius mane suspaudęs buvo...
-Aha.. – tarė Tom


Gustav:

-Na tai, ką šiandien veiksim? – prasitariau..
-Na, juk mes žadėjom jus po Vilnių pavedžiot – atsakė Samanta
-A, jo tiksliai... Bet o kur tada eisim?
-Na nežinau..Galim nueit... – susimąstė – į „Vichy“ vandens parką, į akropolį, ten nemažai irgi visko... dar galim šeip pavaikšciot...
-O kas tam „Vichy“ parke? – paklausė Tom
-Ten yra vandens pramogos... čiuožyklų daug...labai faina, esu ten buvus – pasakė Sem
-Tai galim eit ten – tarė Bill – taip, mes eisim į tą parką...
-Bet palaukit – sušuko Greta – juk mes maudymosi kostiumėlių neturim, juk namie palikom..
-Aha... – pritarė Samanta
-Tai einam į parduotuvę ir nupirksim – nusišypsojo Tom
-Gerai.. – choru pasakė Sem ir Greta

Sem:

Nusipirkom maudymosi kostiumėlius ir iškart pasiėmę reikalingus daiktus išėjom kur žadėjom...Georg ir Gustav atsisakė... tad išėjom keturiese...
Vandens parke:
-O... Wow – išsižiojo dvyniai - kaip gražiai atrodot – choru tarė.. o mes nuraudom...
-Gerai, o dabar einam - mes nuėjom...
Na Tomas norėjo nusitempti Gretą prie sūkūrinės vonios ji atsisakė,o jis paėmė ir nieko nelaukęs čiupo ją ir nusinešė…
Mes su Billu nutarėme eiti pasipliuškenti į vandenį.Aš nieko nelaukusi įšokau,o Bill nešoko paskui mane.Atsisėdo ir nei nesiruošė lipti į vandenį,bat aš paprašiau jo,kad padėtū man išlipti iš baseino ir tik truktelėjau jį link savęs ir jis skrido man per galvą tiesiai į baseiną.Jis pradėjo garsiai juoktis kai suprato ką jam padariau.Na toliau linksmai aš ir Billas pramogavom.O ką veikė Tomas Ir Greta nežinau…


8 Dalis

Greta:

-Na Tomai tai kaip tau čia pas mus Lietuvoj?
-Man čia viskas ok merginos gražios,-nužvelgė mane,-o ar važiuotum su manim į turą?Norėtum?
-…-akimirkai suglumau-su tavim kad ir į pasaulio kraštą.
-Na aš dėl tavęs taip pat nueičiau į pasaulio kraštą…o gal atšvęskim tai,kad mes, aš ir tu dabar kartu?-Tomo akys tiesiog žvilgėjo,ne jos žaižaravo…
-Kur mes tai atšvęsim?Juk Lietuvoje Jus gerbėjai klube užpultų…
-Aš nesakiau kada atšvęsim…aš kalbėjau galvodamas apie ateitį…
Tomo tokio niekada neįsivaizdavau…švelnus bet labai tiesiai prie reikalo einantis vaikinas…


Tom:

Geriau tegul ji sutinka su manim važiuot,ji yra pirma mergina,ne blondinė ir ne tokia mergina kokios buvo mano anksčiau…Ji švelni…Na vistiek aš su Greta atšvęsiu…-galvojau .
-Na gal nueikim tada iki Sem su Bill,pažiūrėsim ką tie du balandėliai burkuoja…
-Gerai tik padėk man iš čia išlipti…
-No problem šefe,-atsistojau ir paėmiau ją ant rankų,ji tokia lengvutė…
-Tom man nejauku…-susigėdo ji.
-Kas? Prašei manęs kad padėčiau tau išlipti tai padėjau,-nusišypsojau iki ausų.
-Noriu tavęs paklausti…
-Klausk,aš visada tavo paslaugoms…
-Ar aš tau patinku ar ne?
-Be komentarų…beabejo taip!
-Tikrai?-paklausė ji.
-Taip.Yrodymų reikia?-pradėjau žaisti auskaru lūpoje liesdamas jį liežuviu.

Greta:

-Gal,bet..-vos spėjau pasakyti „bet“ ir jis mane užčiaupė bučiniu.Jo šaltas auskaras prisilietė man prie lūpų…Ir jis mane pabučiavo prancūziškai…Tai buvo pats pirmas mano prancūziškas bučinys.aplinka rodos išnyko nieko nebuvo aplink,tik aš ir Tomas.Mano oda nubėgo šiurpuliukai tai buvo lyg lengvas elektros šokas.Akivaizdu kad nesu pirma o toli gražu ar paskutinė…bet man pakirto kojas ir suglebau jo glėbyje.Tai buvo labai gera.
-Kas tau?-susirūpino Tom.
-Nieko,tai mano pirmas prancūziškas bučinys.-kalbėjau.
-Ką nors ne taip padariau?
-Viskas taip nuostabu…
-Na gal jau eikim?-pasiūlė Tom pamatęs jog atsigavau.
-Taip.-Jis paėmė mane už rankos ir nulingavom link ten kur jau turėjome būti…Pas Billą Bei
Sem.


Nuėjus pas juos:
-Na kur buvot dingę,jau norėjom skambinti į Policijos nuovadą skelbti paiešką.-dėstė Bill.
-Broli tik nepradėk,-paniuro Tom.
-Vaikinai nesipykim nėra dėl ko…juk taip Greta?-įsikišo į kivirčiuką Samanta.
-Na gal jau važiuokim namo?-suzyzė Sem.
-Ne dar ne.-pranešė Greta.
-O kur dar? - Kaip ant adatų sėdėdamas šoktelėjo Bill nuo baseino krašto.
-Tikrai kur dar galėtume eiti Greta nekankink mūsų Bill ir taip kantrybės neturi,-juokėsi Tomas iš Brolio.
-Nesikabinėk gerai tik pats pasižiūrėk į save.-Atkirto Bill.
-Prieš vyresnius patylėk.-Tarstelėjo Tom.
-10 Minučių kiek dauk ajajaj.-Kraipė galvą Bill.
-Vaikinai baikit nieko jums nesakysiu jei pyksitės.
-Okei mes jau baigėm.-Tarė Tom,o Bill jam pritarė galvos lingavimu.
-Eisim į Boulingą.
-Ne gal šiandien užteks…na bet gal varom bus šaunu.-Tarė Sem.
-Tai greičiau einam persirengt ir varom.
-Kas su manim nori lenktyniaut iki kabinų?-pasiūlė Tom.
-Lenktyniaukim visi-pasiūlė Sem.
-Ok-choru sušukom.
-Aš būsiu Nr.1!-šaukė priekyje lėkdamas Billas.
-Ne tu liksi Nr.2.-Vijosi jį Brolis.
Jau matėsi kabinų kambario durys Tomas Ir Billas bėgo apylygiai ir jau turėjo būti finišas,bet jie įstrigo tarpduryje.Aš ir Sem lūžom juokais.Na bet viskas išsisprendė gražiuoju.Laimėjo draugystė.Laimėjo merginos.Mes Savo vaikinus iškrapštėm iš tarpdurio ir pačios pirmos įėjome.
Persirengėme ir jau norėjome skambinti David“ui kad kaip ir visada atvažiuotų mūsų pasiimti.David“as pats paskambino mums ir paklausė ar jau reikia mus parsivešti atgal į viešbutį.
-Ja,David,-kalbėjo vokiškai Bill,-Danke.Wir warten Sie.
Po kiek laiko atvažiavo David“as ir nuvežė mus į akropolį žaisti boulingo.Pasakė atvažiuosias po kelių valandų mūsų parsivešti.Ir atsiūs Saki pasiimti mūsų.

9 Dalis


Samanta:

Nuvažiavom žaist boulingo...Aš dar nelabai mokėjau... Greta normaliai...Tom žaidė kaip profas, o ir Bill nuo jo neatsiliko..Buvo smagu... Galų gale laimėjo Tom, paskui Bill, Greta ir aš... Baigę žaist boulingą nuėjom į ledo areną pačiuožinėt, nes dar turėjom laiko... Aš beveik nemokėjau tai Bill visad mane laikė už rankos... ir jei krisdavom tai abu... Greta su Tom kaip pasaulio čiuožimo nugalėtojai.. laisvai be jokių kliūčių davėsi po visą areną...Pagaliau baigėsi laikas ir jau turėjom važiuoti...
-Tfu... pagaliau.. nusivariau nuo kojų... – pradėjau zirst.
-Ne tu viena, visi mes tokie – nusijuokė Greta...
-Aha, - pritarė ir Tom su Bill...
Buvo 6 valandos vakaro... mes galvojome ką dar reiktų nuveikti...Pasikvietėm ir Gustį su Georg... nieko gero nesugalvojom... tad žaidėm „tiesą drąsą“ su buteliu...Mano eilė sukti...Butelis atsisuko į Gretą...:
-Tiesa Drąsa? – paklausiau jos
-Drąsa.. – atsakė ji
-Šįkart lengvą, Pabučiuok Tom prancūziškai.. – pasakiau užduotį... o ji nuraudo – nu greičiau... – ji pasislinko prie Tom apsikabino ir pabučiavo...
Žaidėm tol kol atėjo Bill eilė sukti butelį ir jis atsisuko į mane...
-Tiesa Drąsa?
-Drąsa – atsakiau... Bill dar pagalvojo ką čia man sugalvojus...
-Sušok man viliotinį – tarė jis
-Am... – nutęsiau aš ir buvau raudona kaip burokas...Į DVD įdėjau CD diską ir susiradau „Sexy“ dainą... Pasodinau Bill ant kėdės... Ir užgrojus dainai pradėjau visaip raitytis aplink jį... o sekės man visai neblogai...gerai, kad buvau šokėja... mačiau kad jam patiko...
-Gerai užteks... man laabai patiko - nutęsė jis.
-Neveltui esu šokėja – prasitariau – ane Greta?
-Aha...
-Wow... – išsižiojo vaikinai... – ką šoki?
-Na... visokius šokius moku, – pagalvojau – dar biški viliotinį mokinaus... tai parodžiau dabar ką moku – šyptelėjau...
-Tai tu gal dar ir striptizą moki? – paklausė Tom
-Truputį moku, bet nešoku jokiam bare ir nešoksiu jums trims...
-Kurie tie trys..? – paklausė Bill
-Tom, Gustav ir Georg, na dar ir Greta...
-Tai vadinas man pašoksi kada nors? – šelmiškai mane nužvelgė Bill
-Gal – paslaptingai tariau... – jei būsi geras berniukas...
-Gerai..., aš būsiu geras berniukas – svajingai tarė jis.


Greta:

Aš žinojau, kad ji šokėja ir moka šokti daug įvairių šokių... Bet nemaniau, kad ji prasitars ir apie striptizą kurį šiek tiek moka... Jau to tai nesitikėjau iš jos...Ji būdavo ne tokia... Dar ir pažadėjo kada nors Bill‘ui sušokt... OMG.... negalėjau patikėt, kad ji tai jam žadėjo... Ir dar plius pasakė ,kad aš gitara groju...
-Žinau, kad būsi – nusišypsojo Sem Bill‘ui – beje, Greta moka grot gitara...
-Ooo... Faina, gal pagrok ką nors – kreipėsi į mane Tom...


10 dalis


-Na nelabai aš čia daug ką moku…bet pasakyk kokia daina tada pabandysiu pagroti…-sutikau su Tom.
-Kokia čia galima būtų…na „Wo sind eure Hände“ moki?
-Na galiu pabandyt..o iš kur man gitara gaut?
-Einam duosiu tau gitarą.
Tada aš ir Tomas išėjome pasiimti jo gitaros.Atėjom iki gitarų ir sako man Tom:
-Rinkis kokia tau patinka.
Ir parodė į gitaras kurios stovėjo patalpoj panašioj į labai erdvų sandėliuką.Aš išsirinkau gitarą ir jau norėjau išeiti,bet Tom staiga iššoko prieš mane ir neleido išeiti.Aš norėjau išeiti per kitą durų pusę,bet jis mane ir ten prigavo.
-Kodėl taip greit išeinam?
-O ka čia veiksim jei neišeisim atgal?
-Na sandėliukas tamsus gana jaukus…
-Tomai ką tokio tu sugalvojai…-kraipiau aš galvą.
-Nieko tiesiog norėjau tave paerzinti gražuole.Tai vis dar nori išeiti iš čia?
-Taip noriu,ir ką daryt?
-Mokėk man mokestį,-išsišiepė Tomas iki ausų,-tada išleisiu.
-Koks tas mokestis?-suintrigavo jis mane.
-Kiss me.-ir atkišo man savo lūpytes.Tomas tikrai nebūtų manęs išleidęs jei nebūčiau „sumokėjusi“ jam mokesčio,bučinuko.
-Sumokėjai nepilnai.-Susiraukė jis ir paėmė „mokestį“ dar kelis kartus iš manęs.
-Na tai išleisi?
-Pagalvokim…ak taip mūsų laukia tada gal jau išleisiu tave.
-Na einam?-paklausiau.
-Mhm.-Sutiko jis.Ir nuėjom atgal į kambarį.

Bill:

-Ką jie ten taip ilgai veikia?
-Jie šiandien jau neateis nelaukim…-šelmiškai pasakė Sem.Ir kaip tik tuo metu ir įsiveržė Tomas ir Greta į kambarį.
-Na balandėliai,kur buvot?-klausiau jų.
-Mes tik gitaros…ar taip Greta?-atsakinėjo Tomas.
-Taip mes tik gitaros…-sužiuro ji į Tomą.
-Matosi-kikeno Gustav-pažiurėk kokia Greta nuraudus…
-Nesikabinėkit.-Užtarė Tomą ir Gretą Samanta.-Juk Billai ir tu pritari man?
-Taip taip beabejo.
-Na gal tada mums pagrosi?-kreipiausi į Gretą.
-Ok.Bet jei nebemokėsiu kas padės?
-Aš,-prišoko Tomas ir apkabino Gretą.
Man jau sukilo pavydas ir aš apsikabinau Sem ir pabučiavau tiesiai į lūpytes.Ji iš laimės nuraudo,buvo laiminga taip pat kaip ir aš.Na ir jau pradėjom dainuot ir grot.

Tomas:

Aš tikėjausi,kad Greta nemokės visų akordų,taip ir buvo Sem šoko,Bill dainavo,aš švelniai apsikabindavau ir padėdavau Gretai groti.Kai jau buvo dainos pabaiga apkabinau ją ir nepaleidau…pasiųliau eiti visiems į savo kambarius.Bill su Sem į Billo kambarį,Geo ir Gustis į savo kambarius,o aš su Greta ėjome į mano kambarį.
-Tavo labai gražus vardas..gal žinai kokia jo kilmė?
-Ačių už komplimentą skirtą manąjam vardui,jo kilmės gaila bet nežinau…o gal tu žinai?-kalbėjo ji nenuleisdama savo akių nuo manųjų…
-Taip žinau tavo vardas vokiškos kilmės 
-Wow…iš kur tu taip žinai?-nustebo ji.
-Kaip aš galėčiau nežinoti nieko apie žmogų kurį aš…
-Ką tu? pabaik sakinį,-laukė su nekantrumu ji.
-Niekam nesu to sakęs bet…žinai…
-Sakyk,sakyk.-skubino ji mane.
-Aš…tave…myliu…-kalbėjau nedrąsiai su ilgomis pertraukomis.
-Tomuli aš nežinau ką tau pasakyt…-jos akyse pamažu kaupėsi ašaros.
-Ar mano meilė nėra vienpusė?
-Ne…aš…aš…taip…pat…tave……myliu-vos lemeno ji ir pradėjo verkti.
-Neverk kodėl verki?
-Aš esu tokioj būsenoj tokia laiminga kad negaliu tau nieko daugiau pasakyti aš nesu turėjusi vaikino…kuris kaip tu prisipažintų man meilėje..ak Tomai.-pribėgo ji prie manęs ir stipriai apkabino.Aš valiau jai ašaras,kurios riedėjo skruostais iš jos dangaus mėlynumo akių.

Greta:

Kai Tomas man prisipažino jog myli..aš tiesiog pradėjau verkti aš tikrai nesitikėjau iš jo tai išgirsti…juo labiau kai jis yra toks „sexgott“.Ir man netilpo galvoje mintis KODĖL MANE?Juk jis turėjo ne vieną merginą.Mano kūnu pradėjo lakstyti šiurpuliukai ir nieko nelauks aš puoliau Tomui į glėbį.Ir smeigiau žvilgsny tiesiai y jo rudas akis,į jų tamsią gilumą.Tomo akys žvilgėjo.
Ir aš suspaudžiau jį labai stipriai apkabindama.Tomas mane taip stipriai buvo prie savęs prispaudęs jog vos galėjau kvėpuoti.Bet buvo labai gera žinant jog turi tokią artimą sielą,mylintį žmogų.
-Na neverk jau gana…-labai švelniu balsu prabilo Tomas,-pameni sakiau tu esi kitokia nei kitos mano sutiktos merginos?
-Taip,beabejo neašarok nusiramink.-spaudė jis mane į glėbį.
-Gerai baigiu…viskas man tu esi pirmas pats pirmas vaikinas…
-O tu esi pirma mergina kurią aš pamilau.
-Na gal eikim jau miegoti?-paklausė Tomas manęs.
-Mhm…galim einu nusiprausiu ir eism…beje Tomai noriu tavęs paprašyti…
-Prašyk pamėginsiu išpildyti tai ko norėsi…
-Gali man paskolinti savo marškinėlius nes mano rūdai jau nešvarūs…man vietoj naktinių…
-Na einu paieškosiu kokių marškinėlių tau…
Tomas išėjo iškoti man marškinėlių, o aš ėjau praustis…prisileidau pilną vonią vandens ir atsiguliau į ją.Atsipalaidavau,viską apgalvojau,kas pasakyta,kas padaryta…pagulėjau kurį laiką,išsimaudžiau išlipau iš vonios nusišluosčiau,apsirengiau apatinius rūbus.Pravėriau vonios duris.Ir jau sukausi eiti į kambarį bet staiga prieš mane iššoko Tomas laikydamas marškinėlius rankoje…
-Imk pasimatuok aš palauksiu tavęs,-apsisuko ir lėtai nuėjo atsisėsti ant lovos.
Užsidariau duris,ir apsirengiau Tomo marškinėlius.Atrodžiau lyg su suknele .Išėjau iš vonios pasirodyti Tomui,kaip atrodau.

Tomas:

Nuėjau ieškoti marškinėlių Gretai.Suradau ir ėjau atgal.Pamačiau jog vonios durys prasiveria tad nelėkiau iki jų pamačiau ten Ją.Tik su apatiniais.Pagalvojau kokia nuostabi figūra…padaviau jai marškinėlius ir nuėjau iki lovos atsisėdau ir laukiau kol Greta pasirodys ir pademonstruos kaip jai tinka mano rūbai.Ilgai laukti neteko.Mane suėme juokas nes ji atrodė su mano marškinėliais lyg su suknele…
-Kas,netinka?
-Ne tu tiesiog atrodai lyg su suknele,-kikenau.
-Bet suknelės gražu?Taip?
-Beabejo,na einam miegot?
-0k.-šoko ji pas mane ant lovos ir mikliai palindo po antklode.
-Labanak.-tarė ji
-Labanakt saldžiai miegok.
-Mhm.

laukiu komentaru

Dar skaitot?

Skaitom

jai skaitot tai komentuokit, ir t.t.... nes kai nieko nerandu po kiek laiko,. man atrodo, kad dedu beprasmiškai

Labai miela :kitty24:

P.S.
Gražios suknelės

12 dalis


Rytas

Pas Tom ir Gretą..:


Tom:

Buvo puikus vakaras, tad miegojau kaip užmuštas... Kai atsikėliau Greta jau buvo pabudusi ir žiūrėjo TV...
-Labas rytas – atsisuko ji
-Labas gražuole – atsisėdau.. ir pabučiavau...
-Mmm... Noriu dar... – tarė ji
-Be problemų – šelmiškai nusišypsojau, ir pradėjau ją karštai bučiuot ir glamonėt...
-Gerai zuikuti, užteks, jau reikia keltis – pabučiavo paskutinį kartą - pabaigsim kitą kart, o dabar kelkis mūsų jau laukia...
-Neee.... aš noriu dar – pradėjau ją bučiuot...tai tęsėsi 15 minučių, ji nesugebėjo man atsispirti tad aš ją bučiavau nesustodamas...
-Tom, mūsų jau rimtai laukia , - suzyzė ji - pabaigsim kitą kart... pažadu – pasakė. – kelkis ir einam, juk važiuosim Simo pasitikt..
-Nu gerai gerai... tik dėl tavęs – pabučiavau paskutinį kartą ir nuėjau rengtis...


Pas Bill ir Sem:

Sem:

Vakar užmigau,kaip po kroso bėgimo.Ir Bill miegojo kaip negyvas.Prabudau ir Bill dar miegojo.Tai nusprendžiau ir aš prigulti ir pažiūrėti į savo Angelėlį,bet užsnūdau.Mane pažadino,kaip miegančiąją gražuolę,bučiniu prancūzišku.
-Labar rytas,mano mieloji.-Išgirdau savo angelo balsą.
-Labas,mano Angeliuk.
-Na kaip miegojai?-paklausė manęs Bill.
-Dieviškai.O kaip tu?
-Man labai patinka miegoti šalia tavęs.Miegas gilus ir saldus kaip medus.-Pradėjo jis kikenti.
-Na kelkim reikia važiuoti mums Simo pasitikti.
-Gerai kelkim.-nenorėdamas tarė Bilius.
Aš atsikėliau ir jau ruošiausi rengtis rūbus.Staiga prie manęs prišoko Bill tik su apatiniais ir pradėjo mane glamonėti.Ir man ir jam buvo labai gera.Nenorėjome baigti…Bet tik staiga pasigirdo beldimas į duris.
-Labas rytas,-skandavo už durų Greta su Tomu.
-Na jau baigiam einu atidaryti jiems durų.-Nusišypsojau savo Angėlėliui.
-Užeikit,-buvau pusiau apsirengusi tad nuskubėhau toliau pabaigti ka man Bill sutrukdė.
-Same kur bėgi?-klausė manęs Greta ir atbėgo iš paskos.
Tomas ir Billas liko dviese.Aš su Greta taip pat.Turėjom laiko pasipasakoti kas kaip ir kada.
-Taigi mes jau baigėm, galim važiuoti pasitikti Simo.-tarė Greta.
-Gerai galim jau varyt.Važiuosim su mašina ar kaip?-svarstė Bill.
-Tai ne lėktuvu skrisim.-Juokėsi Tomas .
-Galim ir lėktuvu…-nutęsiau-juk mes Vilniuje,im mano miestelis netoli Klaipėdos.Galėtumėm ir oro uoste Simą pasitikti…Supažindinčiau jus,na Tomą ir tave Angėliuk,nes Greta pažysta jį.
-Na tada viskas ok galim ir lėktuvu skrist.-Dėstė Tomas.
-Gerai…-nenoromis lyg su baime tarė Billas.
-Nu gi juokaujam kvailiuk.. – nusijuokiau ir pakštelėjau... –juk yra nuoma mašinų.. Tai va išsinuomosim mašiną, tik reik nuspręst kokią... – susimąsčiau..
-Cadillac – sušuko Greta...
-O, tokią kaip mano? – nudžiugo Tom
-Aha..
-Nu tai gerai, einam išsinuomosim ir važiuosim.. Svarbiausia nepavėluot...
-Taip saule... – apkabino Bill mane iš už nugaros... – skubam, jau nedaug laiko turim...


Tom:

Taigi mes nuvažiavom savo autobusiuku iki automobilių nuomos.Išsinuomavome automobilį tokį patį kaip mano.Tik beliko nuspręsti kas jį vairuos.
-Kas vairuoja?Tomai?Billai?-klausė mano Saulė.
-Billas visada su manim ginčinasi jog tokią mašiną kaip ši yra lengva vairuoti.Tai tegul jis ir vairuos.-Dėsčiau.
-Ką…nenoriu,-atsakė jis.
-Angėliuk,dėl manęs galėtum?-apsikabino Sem Billą per kaklą.
-Tik dėl tavęs…gerai…vairuosiu.
-Ok,tada susitarėm,-tarė Greta.
-Tai kas kur sėdasi?-klausinėjau.
-Aš prie vairo,-nusijuokė brolis.
-Na Sem kur tu sėdėsi?
-Aš pas vairuotoją,priekyje,-nusijuokė ji.
-Na Saule mums lieka galas,-pakilnojau antakius.
-Taip,Zuiki.

Bill:

Visi susėdome į automobilį ir važiavome iš Vilniaus (mes esame čia) į Kauną.Kelionė neprailgo tik daug kartų reikėjo žiūrėti į žemėlapį,nes vis įvažiuodavome ne į tą kelią kur reikia.Kai Kaunas jau buvo visai čia pat Samanta užmigo.Tomas ir Greta gale kažką labai įdomiai veikė.Ech…pasiklausiau jų…
-Na dar kartą nu dar…pakartojam…bučinuką…Gretulia…-tyliai girdėjosi Tomo balsas.
-Ša tyliau Sem miega ramiau…-atsakė ji.
-Ką ten dirbat?Ką?-palkausiau.
-Broli žiūrėk į kelią,-piktai atkirto man Tomas.
-Na nepradėkit tik pyktis…-sumurmėjo Greta.
-Mes nesipykstam,tik kalbam.
-Dar toli tas oro uostas?-pro miegus lyg pabudus,lyg ne šnekėjo Sem.
-Ne jau čia pat būsim jame po 10 minučių,-atsakiau.


Sem:

Aš labai jaudinausi ir norėjau kuo greičiau kristi broliui į glėbį.Labai jo pasiilgau.Na mes nukeliavom iki oro uosto išlipom.Tomas ir Billas užsidėjo akinius,o Bill ir kepurę.Vos tik įėjome pranešė,kad nusileido Simo lėktuvas.Palaukėme gal 5 minutes ir jau mačiau jo siluetą.Jis buvo ne vienas. Jis buvo su savo mergina Egle...Jie vis artėjo link mūsų...
-Laaabaaas…-klykdama bėgau pas Simą ir Eglę.Kritau jam į glėbį,ir jis pakėlęs mane apsuko kelis ratus-Labai pasiilgau tavęs.Labas Egle tavęs taip pat labai pasiilgau.
-Mes tavęs taip pat pasiilgom.-tarė ji.
-Žinai mes turim tau naujieną…tėvai jau tai taip pat žino pasakėme tai jiems prieš išskrendant.Tai va sakyk Simai,-liepė Eglė
-Sese,aš ir Eglė tuokiamės.
-Oho,-vėl apkabinau juos,-tai labai puiku.-nenustygau vietoje.
-O kaip tu čia atvažiavai?-užklausė Simas.
-Visai pamiršau Gretą,Tomą ir Billą.Aš atkeliavau su jais.Va jie visai čia pat.Eikim iki jų.
-Labas Simai,-prabilo Greta,ji priėjo ir pakštelėjo jam į žandą.
-Labas seniai matėmės.-Atsakė jis.
Tomas pažiūrėjo labai piktai į Gretą,kai ji pasilabino su Simu.Ir priėjo pats pasisveikinti su juo.
-Hallo,ich heiße Tom.Und du? –
-Labas…-stovėjo sutrikęs Simas.
-Tomas ne lietuvis jis vokietis,Billas taip pat.Gretos vaikinas yra Tomas,o mano Bill.
Tomas kažką burbėjo Gretai į ausį.Ji kažką atsakė,o šis nužingsniavo iki brolio.

Greta:

Mes atvažiavom iki oro uosto neilgai palaukėm ir Simas parskrido,tai buvo galima spręsti iš Samantos klyksmo.Mes pasisveikinom su Sem broliu.Tik Tomas kažko pažiūrėjo piktokai į mane kai pakštelėjau Simui į žandą.Vėliau kai pasisveikinau po manęs sveikinosi ir Tomas.Jis kalbėjo vokiškai ir tikriausiai Simas nieko nesuprato,nes stovėjo apstulbęs.Simas atsakė Tomui ir Tomas atėjo iki manęs tyliai paklausti ką atsakė Simas.Varkšelis nieko nesuprato…Kai jam pasakiau ką jis tarė Tomulis nuėjo iki Billo išversti ir jam.Vėliau mes (aš,Billas,Sem ir Tomas) nėjome iki mūsų Cadillac,Simo ir Eglėe atvažiavo pasiimti Sem mama su tėčiu.
Susėdom į automobilį ir laukėme kol prieš mus išvažiuos Sem tėvų mašina,nes Billas nežino kur važiuosime,kur yra Sem tėvų sodyba.Na štai prieš mus išvažiavo Sem tėvai. Cadillac‘e sėdėjome ta pačia tvarka.Aš ir Tom gale ,Bill ir Sem priekyje.Nutariau paklausti Tomo kodėl jis sužvairavo į mane oro uoste.
-Tomai.Galiu paklaust?
-Nu nieko nežadu,klausk pamėginsiu tau atsakyti. 
-Kodėl tu piktai pasižiūrėjai į mane oro uoste?
-Aš…aš…aš tavęs pavydžiu…-nusuko jis savąsias akis į manas.
-Tikrai?
-Betabejo Saule,ar tau reikia įrodymų?-pakilnoji antakius jis.
-Kokių?
Ir Tomas tik parvertė mane ant galinės mašinos sėdynės ir pradėjo bučiuoti.
-Ei ei branguti neįsijausk mes nevieni.
-Matau kad nevieni,- pasiūrėjo į Sem ir Bill.
-Mes viską girdėjom…-šuktelėjo Sem.
Staiga pasigirdo toks garsas lyg kažkas sprogtų..Billas pradėjo panikuoti.Sustabdė mašiną ir iššoko laukan.iš paskos Tom.
-Ką dabar darysim?Kas bus?Iš kur Gausim kitą padangą?-Panikavo Bill.
Išlipome ir aš su Sem.Už kokių gerų penkių metrų pamačiau pervažiuotą butelį.
-Kas dabar bus?-vos ne pro ašaras kalbėjo Sem.
-Nieko tokio.-Tarė Tomas.
-Visos mašinos turi po atsarginį ratą bagažinėje.Teks keisti ratą.-Kalbejau.
-Kas keis?Aš nemoku.-dėstė Billius.
-Aš taip pat nemoku,-tarstelėjo Sem.
-O tu zuiki padėsi man?-pakilnojo Tomas antakius,ir priėjo bei apkabino mane.

Kaip faina xDDD
-Cadillac – sušuko Greta... lūžau iš šito xDD tęsk :)

nuo kada skaitai? xDDDD

Nuo šiandien xDD o ka?

nieko ;DD

aNKSČIAU BUVAU PRADĖJUS skaityt,bet vis užmišdavau pabaigt skaityt :) taigi nusprandžiau normaliai perskaityt nuo pradžių xDD

nu va... katik pastebėjau kad dvi vienodas dalis įdėjau, dabar pataisiau ;D

14 dalis



Bill:


Mes išvažiavom... Samanta į grotuvą įdėjo kažkokį diską...
- Ką čia įdėjai? – paklausiau.
- Aš noriu dainuoti.. Tai Rainie Yang dainos, jau spėjau kelias dainas išmokt... Japoniškai.. – šypsojosi ji...
- Mėgsti dainuoti? Nu paklausysim – išsišiepiau iki ausų...
- Taip labai, ir ši dainininkė man labai patinka. – Tada užgrojo kažkokia daina... Ji dainavo labai gražiai, ta daina kiek supratau buvo japoniška. Bet graži...
- Hao xiang zhi dao ni de yi pai fen
Hui gei zen yang de ren
Qin ai de ni bu yao zai mo sheng
Zeng jia wo xi fen
Wo xiang wen
Qin ai de ni ba gan qing sheng deng
Peng you bian cheng qing ren
Ke bu ke yi
Gao su wo biao zhun
Bu yao rang wo yi zhi deng - priedainį dainavo ji... Taip gražiai... Kai baigėsi daina tariau:
- Tavo labai gražus balsas, kodėl nedainuoji kur nors?
- Dabar nėra laiko... Šokiai pirmiau visko... Šiuo metu mokinuosi šokį pagal kitą jos dainą...– nusišypsojo mano zuikutė savo nuostabia šypsena...
- Tai gal pašoksi?
- Nežinau, man reikės pasikviest kitas 4 drauges kurios taip pat šoka, ir mokosi su manim šį šokį...
- Na tai pasikviesi, ir pašoksit...
- Nu, gerai, zuiki tik dėl tavęs... – ji pakštelėjo man į skruostą...
Dar ilgai važiavom...



Tom:



Iškvietėm gydytoja... Jis pasakė, kad Gretai nieko rimto... Tik susitrenkė, ir tiek... Aš tik lengviau atsidusau... Visą laiką kol ji miegojo buvau šalia jos...
- Tomai.. – ištarė ji, o aš perdėtai apsidžiaugiau... Pradėjau strikinėt, o po to puoliau ją bučiuot...
- Saule, ar tu žinai kaip aš nerimavau dėl tavęs? Ačiū dievui tau viskas gerai...
- Pala, o kas man buvo?
- Tu iškritai iš medžio...
- Aišku...
- Tau gydytojas liepė nelipt iš lovos dvi dienas..
- Bet aš nenoriu – pradėjo zyzt ji kaip maža mergaitė...
- Tuoj norėsi... Aš tavim rūpinsiuos, ir padarysiu viską, kad tau būtų kuo geriau...


Tuo metu pas Sem ir Bill:

Bill:

Mes išlipome iš automobilio ir nuėjome pasiimti daiktų.Susirinkome daiktus,pasistatėme lagaminus prie durų ir jau ruošėmės eiti pro duris,bet Samanta prilėkė prie lango ir pažiūrėjusi pro jį tarė:
-Bill jau labai sutemo…
-Tikrai?na ateisiu pažiūrėsiu ar tikrai.-priėjau lėtai prie jos ir atsistojęs už nugaros labai švelniai apkabinau,-aha tikrai labai sutemo.
Samanta atsisuko ir aš iškarto įsisiurbiau jai į lūpas.Ji nesipriešino,taip pat mane apkabino ir pradėjo glostyti man nugarą pakišusi ranką po džemperiu ir marškinėliais.Pajutau jog man ir Sem norėjosi kristi ant lovos.Taip ir padariau nusinešiau ją iki lovos,ir pagalvojau jog tai jai patiks.Abu tęsėme ką buvome pradėję.Bet Samanta tiesiog atšoko nuo manęs,lyg būtų nutrenkta elektros.
-Kas tau?-sužiurau į ją ir paklausiau.
-Supranti…Mums reikia važiuoti…
-Nevažiuosim mes niekur.Tamsu,sutemo,pati tai sakiai.Šianakt nakvosime čia.
-Na tada gerai.Einu tada į vonią.
-Kur?Niekur tu nuo manęs nepabėgsi zuikuti,-ir prasidėjo gaudynės po kambarį.Tik staiga Sem paslydo ir išsitiesė ant lovos.Tada aš užšokau ant jos ir laikiau rankas bei kojas.
-Na zuikuti nepabėgsi,sakiau tau.
-Pabėgsiu,-ir ji tiesiog išslydo iš po manęs…Vėl gaudėmės kambaryje.Samanta vis bėgo ir bėgo kol galų gale vos ne vos užspeičiau ją į kampą.
-Gal paliaubos?-padusus vos pratarė ji.
-Nea,ne dabar apie jas galvot,-čiupau ją ir pasiguldžiau ant lovos,-tai ką dabar man su tavim daryt?,-paklausiau jos.
-Nežinau pagavai tu mane prisipažįstu nugalėjai … 
-Jau žinau…- užsiguliau Samantą ir kibau bučiuoti,pamažu nuo mūsų slydo džemperiai.
-Bill…-sumurmėjo ji ir staiga aš atsidūriau jos padėtyje,prispaustas prie lovos,-baigiam per anksti nusirenginėjimui ir rūbų pradanginimui…supranti apie ką aš?
-Taip beabejo suprantu.
-Ok tada eikim miegoti nes jau 11 valanda vakaro.
-Kiek?
-Pažiūrėk į mano telefoną.


Pas Toma ir Gretą...



Greta:

Pabudau 11 h ryto... Tomo nebuvo... Už , maždaug, 5 min jis įėjo į kambarį.
-Labukas rytukas, kaip jaučiasi mano princesė? – paklausė.
- Labuka, normaliai – atsakiau šiek tiek apsimiegojus atsakiau.
- Turiu tau labai gerą naujieną...
- Na gi, sakyk.
- Mums atšaukė turą, todėl mes pasiliksim visą laiką čia, kol reikės išvažiuoti...
- Tikrai? – išsprogdinau akis. – kaip faina... – džiaugiausi – Tomai..
- Ką?
- Pasilenk?
- Kodėl?
- Nu pasilenk ir viskas .
Tomukas pasilenkė ir aš jam įsisiurbiau į lūpytes... Jo šaltas auskariukas truputį trukdė, bet trukdė keistai maloniai...
- Mmmm... Kokia tu skani... – apsilaižė lūpas jis...
- Ane? Taip gali būt? – paklausiau...
- Tai aišku...
- Tada puiku..
- Na aš einu tau pusryčius atnešiu, o tu čia pabūk aš tuoj saule... – pabučiavo mane, mano zuikis...
- Ok...


Tom:

Bučiniai su ja tokie saldūs.... Mmm... Galėčiau bučiuot ir bučiuot... Nuėjau paimt jai pusryčių... Atnešiau ji pavalgė, tada , kadangi jai teko gulėt lovoj, mes kalbėjom apie visokius dalykus... Paskui aš ją užguliau...
- Tomi, ką darai? – sinkštė ji – žinok tu nesi toks lengvas kaip manai esąs... - sukikeno Gretukas..
- Nu nezysk, geriau bučkį duok – pajudinau savo auskarą..
- Už ką?
- Už pusryčius...
- Imk.. – ir karštai mane pabučiavo, aš neatsilaikiau ir pradėjau ją glamonėt...
- Kokia tu skani – svajingai tariau...
- Tai gerai, bet tu skanesnis – iškišo liežuvį ji...
- Ne tu, ir nesiginčyk... – susiraukiau...
- Gerai gerai, nesiraukyk atrodai kaip paršelis... – pradėjo kikent ji.. – geriau duok bučiuką, bet žiūrėk tu man per daug neįsilinksmink...
- Gerai mažute... – pradėjau glamonėt ir bučiuot ją...



Greta:



Tom mane bučiavo nesustodamas... Buvo neapsakomai gera... Bet aš nulūžau... Jaučiau kaip Tomukas padėjo galvą man ant krūtinės apkabino ir užmigo šalia manęs... Kai pabudau Tomis dar knarkė... Aš jam kumštelėjau, kad neknarktų... Tas kaip ir aną sykį mane dar stipriau apkabino... Tik šįkart pavyko ištrūkt iš jo glėbio , o vietoj savęs pakišau jam didelį meškiną... Nuėjau į virtuvę, pasidariau arbatos, pavalgyt... Įsijungiau TV, rodė „Simpsonus“... Už kažkiek sekundžių į virtuvę įropojo mano Tomis, užsimiegojęs...
- Labas... – tarė jis ir priėjo prie manęs.
- Liabu... – pakštelėjau jam į lupytes..
- Tik tiek? – liūdnom akytėm paklausė jis ir pažiūrėjo į mano akis...
- Nu gerai gerai, ateik čia, - prisitraukiau jį arčiau ir pabučiavau prancūziškai...
- Mmm... Dabar jau geriau – nusišypsojo mažius.. – kas valgyt? – paklausė..
-Nežinau, aš tai pasidariau arbatos su sumuštiniais, o tu ką valgysi nežinau...
- Tai važiuojam į parduotuvę, nusipirksim normalaus maisto...
- Bet juk tave pažins fanės....
- So...?
- Nu ir nieko gero nebus...
- Nu tai tada pasakyk Sem broliui, kad nuvažiuotų ir nupirktų valgyt...
- Gerai... Gal paskambink dar Bill? Paklausk kada grįš...
- Okei, zuika... Bet pirma bučiukas... – atkišo savo lūpytes...
- Imk... – pabučiavau...

To metu pas Billa ir Samanta:

Samanta:
Naktis praėjo ramiai,labai giliai miegojau ir sapnavau kad einu ir matau,kaip kažkas šoka nuo skardžio.Ir staiga gerai įsiužiūriu ir matau jog tai Greta ir Tomas.Pabundu ryte ir iškart puolu skambinti Gretai ir Tomui.Billas tai net iškrito iš lovos,kai prišokau prie telefono ir jį pagriebiau.
-Alio,-pasigirdo vyriškas balsas,aš iškart padėjau ragelį.
-Kas atsitiko,kas nors negerai?-sunerimo ir Bill.
-Paskolink savo telefoną.
-Ok,jis pas mane po nugara,atrodo,tai dabar turėsi ištraukti jį iš po manęs.
-Na greičiau man reikia paskambinti Tomui,ateinu pasiimti telefono,-ir nulipau nuo lovos.-Kur tas telefonas,-vėl paklausiau Billo.
-Jis čia,-greit pašoko Bill ir iškėlė savo metrinę ranką su telefonu į viršų.
-Duok nu,-zyziau jam.
-Ne neduosiu kol neduosi man…-nepabaigė jis sakyti ir nutaisė mąstančiojo miną.
-Ko?
-Prancūziško bu…,-nespėjo jis pabaigti savo žodžio pasakyti ir aš jį užtildžiau,tuo ko prašė.
-Niam,niam kokia tu saldi,-kilnojo jis antakius.
-Duok telefoną dabar,-davė Bill man telefoną ir aš paskambinau Tomui bet atsiliepė ne jis,o kažkoks moteriškas balsas.
-Klausau.
-Laba diena gal aš ne čia pataikiau,bet gal galite pasakyti ar yra Tomas kur nors netoliese?
-Taip yra bet jis dabar užsibarikadavęs,aš dabar atsakinėju į jo telefoninius skambučius,-kalbėjo balsas kitame laido gale,-Gal čia Samanta su manimi kalba?
-Taip…-sumišusi atsakiau.
-Sem mano balso nebeatpažysti?Ką?Tu bent žinai su kuo kalbi?
-Greta?
-O tai ne,visi Šventieji,-pradė juoktis ji.
-Nu tu kur tavo telefonas?Atsiliepe tavo telefonu vyriškas balsas.Kas išvis čia darosi?Ką?-susinervinau.
-Supranti mano telefoną pasiėme Tomas ir sakė jog neatiduos man jo,nubėgo jis į prieskambarį ir tupi ten,Jo telefonas dabar pas mane.
- Šit kaip...Na gerai turiu eiti ruoštis važiuoti, iki...
- Iki...



Bill:


Ji baigė kalbėt ir atėjo rengtis... Aš stovėjau už kelių žingsnių nuo jos.. Nusprendžiau prieiti prie jos... Taip ir padariau... Atsistojau už nugaros, apkabinau ir pradėjau linguot į šonus...
-Kaip gera... – prabilo ji.
- Taip.. Su tavim visada gera... – tariau...
- Su tavim taip pat – tarė mano mažė...
Ji atsisuko ir įsisiurbė man į lūpas... Padovanojo man laaaabai saldų bučinį...
-Žinai... Mes jau turėtume važiuoti.. Bet man iškilo problemėlė... – nuraudo ji..
- Kas nutiko? – susirūpinau
- Am... Na... Supranti... Man „Tampaxų“ reikia.... – ji buvo raudona kaip burokas...
- Mergaičių dienos?
- Aha...
- Tai nieko... O tu neturi rankinuky? – paklausiau
- Tik vieną... Man daugiau reikia...
- Nu tai pakeliui sustosim ir nupirksim...
- Ir dar vaistų man... Skauda labai...
- Viskas gerai bus... Praeis... – paglosčiau jos pilvą...
- Gerai, greičiau važiuojam, o tai aš tuoj stovėsiu kraujo baloj – nusijuokė ji...
- OK, saule....
Daiktai jau buvo mašinoje... Tad greit nuėjom į mašiną ir išvažiavom... Sustoję parduotuvėj nupirkom Sem tai ko jai reikėjo... Ir ji nuėjus į tuoletą susitvarkė.. Toliau tęsėsi mūsų kelionė...
-Bill.. – tyliai ištarė ji...
- Ką? Kodėl taip tyliai šneki? – paklausiau...
- Man silpna... Taip dar niekad nebuvo... Dar niekad taip neskaudėjo ir nebuvo silpna...
- Viskas gerai, tuoj praeis – raminau ją
Sustojau pakelėj, ji išgėrė vaistų... Ir užmigo..


Pas Gretą ir Tomą:

Tom:


Mes paprašėme Sem brolio, kad nuvažiuotų į parduotuvę ir nupirktų maisto produktų, iš kuriu mano Gretukas norėjo pagaminit patiekalą, kažkokį.... Po pusvalandžio Simas grįžo... Kol Greta gamino mums kažkokį patiekalą pietums, grįžo mano brolis su Samanta...Billas įėjo į vidų nešinas miegančia Sem...
- Sveiki - pasisveikino
- Labas, kas Samantai? – paklausė Greta.
- Jai, mergaičių dienos...Labai skaudėjo, tai išgėrė vaistų ir bevažiuojant užmigo...
- Aišku...
Bill nunešė Sem į lovą... Netrukus pietūs buvo paruošti...


Bill:


Grįžome ,beveik, tiesiai ant pietų... Nuėjau žadinti savo miegančiosios gražuolės....
-Wake up sleeping princes... – glosčiau jai – einam valgyt..
- Ką? Mhm gerai einam...
- Mes pavalgėme... Buvo labai skanu, Greta buvo išgirta, puikiu maisto ruošimu..


Greta:


Po pietų, Tom mane nusivedė į kitą kambarį....
-Na, ir ką su manim darysi? – paklausiau jo ir šypsojausi.
- Nežinau, o ką norėtum kad daryčiau? - paklausė.
- Na, jei tu nežinai, tai aš tuo labiau nežinau...
- Na tuoj sugalvosiu... – jis priėjo prie manęs dar arčiau apkabino, pradėjo glamonėt ir bučiuot...
- Mmmm... Kaip gera... – prasitariau aš...
- Žinau... – didvyriškai tarė...
- Nesigirk... – sukikenau...
- Nesigiriu, sakau kaip yra... – toliau mane bučiavo, kol jo rankos atsidūrė man ant krūtinės...
- Tomi... – prasitariau susigėdus...
- Ką...
- Patrauk rankas...
- Nea... kas už tai?
-... – atsisukau ir pabučiavau taip nuimdama rankas nuo savo krūtinės...
Paskui mes ėjome pasivaikščioti...

Am... Na... Supranti... Man „Tampaxų“ reikia.... – ji buvo raudona kaip burokas...
- Mergaičių dienos?
Blyn geras čia xDD tęsinio xDD