To Have Way On

1 Dalis

...Vakare man paskambino, Justė, priminė išeiti į miestą. Buvom susitarusios šiandien, penktadienį, susitikti. Bet aš turėjau, krautis lagaminą. Rytoj iš pat ryto, tėtis, mane nuveš pas kažkokią savo pusseserią. Turėsiu, ten praleisti visą vasarą. Jis turi vykti į komandiruotę, dė darbo, į Rusiją. Mama ligoninėje. Kaip tik tada, vasaros atostogų pabaigoje, ji pagimdys vaiką. Tas vaikas vis tiek nebus mano sesė, arba brolis, nes jis ne nuo mano tėčio. Mama negali manęs prižiūrėti, nes jos nėštumas labai komplikuotas ir ji turi gulėti ligoninėje. Taip jai ir reikia, kad išdavė su kitu mano tėtį, ir mane.. paliko.
-Luka, jau sakiau tau, kad reikėjo vakar susikrauti daiktus, rytoj neatsikelsi, mums reikės pervažiuoti beveik visą Lietuvą. - Tėtis, katik grįžo iš parduotuvės.
-Aš nenoriu ten važiuot, turėsiu ten visą vasarą but, o jos net nesu mačius. -Baigiau krauti daiktus ir sukrįžiavusi rankas atsisėdau ant žemės. Dar paspyriau kažkokį skudurą prie kojos, besivoliojantį ant žemės. Tai turėjo įtikinti tėtį, kad aš dėl to labai nelaiminga. Jis pažvelgė į mane savo susirūpinusiu žvilgsniu. Jis dar buvo palyginti jaunas, tik 32 metų.
-Nespardyk rūbų, reikia įdėti į spintą.
-Tėti, nenukreipnėk temos, as galiu čia ir viena likt.
-Na jau ne, tau dar tik keturiolika, negaliu palikti vieną, tris mėnesius, pamatysi tau ten patiks, mano pusseserė turtinga, gyvena dideliame name, jos jau seniai nemačiau, buvo išvykusi į kitą šalį, bet kiek prisimenu ji labai maloni, gi tu jos giminaitė, nieko tau nedarys.
-Bet kaip tu nesupranti, visą vasarą nematysiu savo draugų, negalėsiu normaliai gyven, kažkur kitur..
-Priprasi, kitos išeities nėra, susirasi ten naujų draugų..
-Aš nenoriu naujų, man reikia mano draugų!!! - Tėtis neatsakė, apsisuko ir nuėjo į virtuvę. Dabar sugadins man atostogas, turėjau daug planų, bet dabar nei vienas nebus įgivendintas..
5.45am
..Žadintuvas suskambo. Pro langą pamačiau tėtį jau lauke, plaunantį automobilį. Išlipus iš lovos isijungiau muziką visu garsu, ir nuėjau į vonią. Apsiaviau savo baltus sportinius batus ir aptemptus tamsiai pilkus džinsus su didelėm kišenėm priekyje. Užsivilkau plačią baltą maikę ir juodą liemenę. Ištempiau lagaminą į kiemą. Ir napatenkinta atsisėdau į automobilį. Užtrenkiau dureles kuo tik galėjau stipriau, tėvui prieš nosį..tegul galvoja, kad yra blogas tėvas. Kelionė buvo ilga, bet nenuobodi, nes visą laiką klausiau muzikos. Atvažiavome į kažkokį lietuvos pakraštį, daugybė pavienių namų, ir aplink laukas. Į važoujant į šitą vienkiemių rajoną, stovėjo didelis prekybos centras. Tėtis sustojo prie labai didelio, trijų aukštų plytinio namo. Tokiuose gyvena tik blogi pasikėlę, pamaivos. Iš kart pasigailėjau, kad nepabėgau prie tos kavinės, kurioje buvome sustoję į WC užeiti.
Tėtis jau turėjo važiuoti, todėl greitai pristatė mane savo pusseseriai ir išėjo. Namas buvo labai erdvus, ir švieus ir tuščias, vyko remontas. Kai pamačiau savo tėčio pusseserią mane ištiko šokas, visai nesitikėjau, kad ji bus japonė. Bet ji su manim kalbėjo lietuviškai.
-Sveika, aš Aki, o tu Luka?
-Taip.
-Malonu, kad dabar čia gyvensi, bet aš turiu trumpam išvažiuoti, už valandos grįšiu, pabūsi?
-Taip.
-Einam aš tau parodysiu, kur gali išsikrauti daiktus.-Nusekiau paskui, ji mane nuvedė į kažkokį rūsį, ten stovėjo daug spintų, viena buvo laisva, palikta man. Tada ji nuvedė mane i kambarį trečiame aukšte.
-Štai čia tu miegosi, daugiau nėra laisvų kambarių, nes remontas, vėliau galėsime labiau susipažinti, bet dabar tikrai turiu rekalų, iki.
-Iki..- Tame kambaryje, ir likau. Apsidairiau. Ten buvo dvi lovos. Viena nelabai tvarkingai paklota, reiškia aš čia miegosiu ne viena. Bet ji nesakė, kad turi vyrą ar vaikų...Nusileidau į rūsį ir suverčiau savo daiktus iš lagamino į spintą, tada ją užrakinau ir pasiėmiau raktą. Nusileidau į pirmą aukštą, norėjau eiti į virtuvę apsidairyti, bet kažkas paskambino į duris..
-Kas čia?-Aš.
-Čia aš mama, pamiršau raktus...-Kažkokio vaikino balsas.

________________________________________________

Viena mano tema jau užrakinta tai galiu dabar rasyt?XDD

kawaii, man patiko. ; ]

2 Dalis

Aki man nesakė, kad turi sūnų...o gal jis koks apsimetėlis?
-Aš ne mama, tu ką visai balsų neskiri?
-O, kas tu???
-Aš Luka.
-Ką daraj mano namuose? Atrakink duris!!!
-Negaliu.
-Kodėl??
-Čia ne mano namai.
-Bet mano, aš tau leidžiu atrakint duris.-Ką aš žinau kas jis toks. Aki nesakė, kad turi vaikų. Čia ne mano namai, negaliu, nieko daryti, be leidimo. O jai čia tikrai jos sūnus?
-Tikrai, tada palauksi kol grįš tavo mama, ATE!
-Ei, palauk!Kas tu?
-A-T-E, sėkmės laukiant.!!
Nepraėjos nei 5min., man į telefoną paskambino Aki. Tėtis davė jai mano numerį. Aki paaiškino, kad jai paskambino sūnus, ir pasakė, kad jo neileidžiu. Jis nieko apie mane nežinojo, jai teko paaiškinti jam, kad dabar aš čia gyvensiu. Aki patvirtino, kad ten tikrai jos sūnus, ir galiu jį įleisti. Ji dar sakė, kad jos reikalai pasirodė esantys daug rimtesni, todėl ji grįš tik vakare. Dabar jaučiausi, kaip visiška idiotė. Nuslinkau link durų.
-Ei, tu dar vis ten?-Aš.
-O kur dar turėčiau būti.-Atrakinau duris. Ant laiptų sėdėjo gražus vaiknas. Tamsiais, bet vis tiek dažytais plaukais, aukštas, labai plonas, tamsiom siaurom akim, balta oda...dabar negaliu pasakyti, koks jis man buvo gražus, ir dar japonas...
-Sorry, kad iš kart neileidau.-Stovėjau tarbduryje, viena ranka laikiau duris, kita rėmiausi į sieną. Ir žiūrėjau į jį didžiulėm akim. Jis beveik nepasimetė pamatęs, kaip į jį spoksau. Atsistojo.
-Aš turbut, taip pat padaryčiau tavo vietoj.-Atsistojo, dabar atrodė dar gražesnis, gal 10cm aukštesnis, nors buvo apsivilkęs laisvais drabužiais, vis tiek matėsi, kad bando nuslėpti, jog serga anoreksija, arba bulimija. Bet buvo pasportavęs toks.
-Tai, gal praleisi???-Vis dar stovėjau, tarp durų.
-Eik.-Staigiai atsitraukiau. Jis užėjęs užrakino duris ir įsidėjo raktą į kišenę. Dar vis spoksojau į jį..bet gaila, kad mes giminės. Nuleidau žvilgsnį, kad nepalaikytu kokia kvaišele, arba nepamanytų, kad jį įsimylėjau. Jis pažiūrėjo į mane. Pajutau, kad žiūri, todėl pakėliau galvą, siaube, koks žvilgsnis, tarsi akim nurenginėtų, net už mano nenormaliau.
-Beje, aš Hizumi.-Ištiesė ranką.
-Aš Luka.-Paspaudžiau jam ranką. Paskui jis pateisino savo keitą žvilgsnį, ir įrodė, kad yra visai nenormalus, prisitraukė artyn ir apsikabino, vos kvėpuot galėjau. Labai jau keistai, iš pradžių rankas laikė ant mano nugaros, paskui nuleido ant šonų, ir paskui per kaklą apsikabino. Ir paleido mane..
-Malonu susipažint-Hizumi.
-Ir man.-Gal.
-Kur tu miegosi?
-Tavo mama sakė, kad trečiam aukšte.
-Ten tik vienas tvarkingas kambarys, reiškia miegosi, su manim kambarį.-Pasakė rimtai. Dabar aišku kieno ten lova buvo. Kaip butu gerai, kad jis nebūtų mano kažkokia tolima giminė. Hizumi buvo tiks gražus, ir japonas, visada norėjau tokio vaikino...bet mąstau, kaip kokia iškrypėlė, taip niekada nebus...Prisiminiau, kad dar nieko, jam neatsakiau. Nieko nebesugalvojau, tai tylėjau ismeigus į jį akis.
-Galiu aprodyti namą, kur tualetai, virtuvė, kur negalima eit?
-Gali. -Pastebėjau, Hizumi, irgi žiūri į mane. Bet greičiausiai, nes aš į jį spoksau. Jis pradėjo eiti, ėjau šalia.
-Pas mus dabar remontas, todėl visur nėra baldų. Kai kur iš vis negalima. Pirmame aukšte yra tik rūsys kuriame laikome daiktus ir rūbus, ir virtuvė, antrame tualetai ir vonia, daugiau visur negalima, trečiame aukšte galima visur bet baldai yra tik miegamajame, kur mes miegosim-Jis kalbėjo neužsičiaupdamas, ir taip greitai viską sumaldamas, bet suprasti buvo įmanoma. Vėliau išėjome į kiemą. Pradėjo rištis kalba, ir mes pradėjom viską pasakoti, kalbėjom daugybe temų, apie mokyklą, muziką, filmus, draugus, maistą, sportą, ir šeip nusišnekėjom...jai taip ir toliau Hizumi taps mano mėgstamiausiu giminaičiu, nors ir taip yra vienintelis mano giminaitis, be Aki. Hizumi, kažkoks įtartinas, dėl to apsikabinimo, ir keistų žvilgsnių, bet linkmas ir įdomus, visą vakarą šnekėjom, žaidėm laike, paskui grįžom pavargę, ir pradėjom nusišnekėt, Hizumi pradėjo kalbėt tokias nesamones, supratau koks jis yra iš tikrųjų...

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Aišku gali rašyt ;)

Ši istorija labai įdomi, man labai patinka ;D
Labai smalsu kas per žmogus tas Hizumi, nes tikrai keistai elgiasi xDDD Intrigos ;DD

Laukiu tęsinio To Have Way On 431194

sužavėjo nerealiai.
tęskit XD

3 Dalis

Hizumi iš tų žmonių kurie greitai kalba. Nieko nesupratau, iš visko ką pasakydavo šaipydavosi ir žvengė. Atrodė kaip apsinęšias ar neblaivus. Bet męs pusę dienos buvom kartu, jis nieko nevartojo. Jam tik dabar užėjo. Tai išeina, kad jis nevisai stabilios psichikos, ar ką?
Paskambino Aki, pranešė, kad grįš tik ryte. Nespėjau jai pasakyti apie Hizumi, ji labai skubėjo. Kai pasakiau Hizumi, jis pradėjo juoktis...stebėjau jį. Vis dar šnekėjo su savim, atsisėdau ant grindų. Jis pradėjo vaikščioti po kambarį. Atsisėdo man už nugaros. Pradėjo kilnoti man plaukus, pūsti orą man į kaklą ir rankas, ir iš visko juokėsi...ką jis šaipėsi? Atsistojau, bet jis sulaikė ir neleido išeiti. Numovė man batus, pradėjo liesti visur...bandžiau išeiti, bet jis buvo stipresnis. Jis tikrai per daug sau leido, greičiausiai buvo kažkoks nesveikas..Negalėjau jo atitraukti nuo savęs, spyriau jam kažkur į pilvą ar šoną, iš skausmo net susirietė, gulėjo ant grindų ir kosėjo..išėjai iš kambario ir trenkiau durimis kuo galėjau garsiau..
Hizumi turėjo raktus, todėl negalėjau išeiti iš namo. Langai buvo per aukštai, kad šokčiau, nes namas taip pastatytas, kad rūsys kaip pirmas aukštas, o jame nėra langų. Tokio nesveiko idioto, kaip Hizumi dar nebuvau sutikus. Tėvas buvo kažkur už ryšio zonos, Aki išsijungusi telefoną. Paskambinau Justei, ji mano geriausia draugė. Kai viską papasakojau ji pradėjo šaipytis. Kas čia gali būti juokinga? Jai jai taip vyktų, abejoju ar taip žvengtų. Justė sugalvojo, kad man reikia su tuo bepročiu pasikalbėti. Atseit viską išsiaiškinti, kodėl jis taip darė, ir pan., nes turėsiu tame name visą naktį praleisti, su juo bus geriau jai situacija bus aiški. Aš tikėjausi, kad ji pasiūlis iškviest policiją. Bet ji sakė, kad viskas nėra taip nenormalu, kaip man pasirodė. Jai klausant iš šalies, tai buvo eilinė istorija, apie kažkokį neblaivų giminaitį ir kvailą mergaitę kuri prisigalvoja viskių nesamonių.
Užlipau laiptais į trečią aukštą. Iš lėto pradariau miegamojo duris, kur palikau Hizumi. Iš kart jį pamačius, pašiurpau..jis sėdėjo ant grindų prie vidinės riešo pusės prisidėjęs britvą. Priėjau artyn. Pamačiau ant jo riešo gal bent septynis horizontalius randus. Tai jis tiek kartų bandė nusižudyti? Ką turėčiau daryti, Hizumi laikė ta britvą, galėjo mane sužeisti, iš tokio psicho visko gali laukti..Hizumi pakėlė galvą ir pažiūrėjo į mane.
-Nenorėjau tau nieko blogo daryti, nesuprask blogai...
-Ką tu darai?
-Išeik, nenoriu, kad tai matytum?
-Ne, nedaryk to, nereikia, aš niekam neakysiu.-Hizumi sustingo. Džiaugiausi, kad jau vėl blaiviai masto, ir nešneka su savim, gal pavyks normaliai pasikalbėt. Ištraukiau tą britvą jam iš rankos, ir išmečiau pro langą, gal niekas nepersiojaus kojos, o jai ir taip, tai bent jau pasimokys kitą kartą žiūrėt kur eina. Man pasidarė taip jo gaila. Norėjau jam padėti. Jam pagalba buvo būtina. Bet negalėjau nieko padaryti, nes nieko nežinojau, jis man greičiausiai nenorės papasakoti. Hizumi norėjo kažką sakyti, bet aš apkabinau jį, prisispadžiau taip stipriai kaip tik galėjau. Lankiau mokykloje kažkokius psichologijos kursus, nes Justė prašė ją palydėti, kaip tik pataikiau ant savižudybių temos, gal jai jį apkabinsiu jis pasijus geriau ir man išsipasakos, nors abejoju ar norėčiau tai sužinoti...griečiau jau įsitikinti, kad Hizumi manęs nepasmauks, ir kitą rytą galėsiu dingti iš čia visiem laikam...Iš pradžių Hizumi nežinojo, kap reaguoti, bet apsikabino mane, taip ir prasėdėjom 3min.
Hizumi atleido rankas, pasilenkė prie mano veido, ir pažvelgė į mano akis, jo veidas priartėjo prie mano ir jis mane pabučiavo. Buvo visai netikėta, gerai kad sėdėjau. Juk jis mano giminaitis, bet gal pamiršo, nemanau, kad jam viskas gerai su galva.
-Hmm..prašau nesakyk mamai, ka norėjau su ta britva daryti?-Jis kalbėjo, jau kaip ir ankščiau, net nepasakytum, kad vos prieš pora minučių buvo kažkoks nenormalus.
-Aha...o kodėl tu taip darai?
-Nenoriu apie tai kalbėti.
-Iš kur tiek randų?- paėmiau už jo reišo ir atsukau tą pusę su randais, žinojau, kad jie nuo venų pjaustymo, bet norėjau išgirsti iš jo paties.
-Dar nesupratai?
-Bet čia ju labai daug?
-Žinau.
-Paaiškink?
-Vėliau galbūt, gerai?
-Ne.-Jis vėl norėjo mane pabučiuoti.
-Mes juk giminės..
-Kokie dar giminės, tu man esi mano mamos pusbrolio dukra, ir dar mes skirtingų rasių. Jokie mes ne giminės, net mano mama tavo tėvui nebelabai artima giminė, o tai jau mes iš viso..- Niekad ankščiau, nepagalvojau, kad jis man tikrai tokia giminė, juk jai labai giliai išnagrinėčiau tai visi būtų mano giminės. Dabar jau leidau, kad jis mane vėl pabučiuotų. Šykart tai truko ilgiau. Paskui jis vėl atsitraukė ir susigūžė, suėmė rankomis pilvą...prisiminiau, kad jam spyriau.
-Sorry, labai skauda?
-Aha...
-Tikrai nenorėjau, bet kad..
-Nesvarbu..
-Noriu valgyti, šiandien visą dieną dar nieko nevalgiau.
-Aš irgi, virtuvėje turėtų būti ko nors.-Jis atsistojo, bet matyt tikrai stipriai spyriau, nes sunkiai ėjo.
-Gal tau padėti?
-Gal ne..-Jis jau buvo normalus, bet jai jam vėl užeis, nieko taip ir neišsiaiškinau...jis elgėsi tarsi nieko nebūyų įvykę, bet įvyko, jis turi man viską paaiškinti.

tęsk tęsk tęsk.
taiiip užkabina, taaaip nerealu, greičiau tęsk tęsk tęsk !

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Ei.. ko baigės?... aš noriu skaityt toliau...net nepajutau kaip greit viskas praėjo.. tęsinio greičiau ;D
Labai labai įdomu To Have Way On 431194

Jau rašau, rytoj turėtu gal jau pasirodyt.XD

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Ne gal, o privalėsi ;DD

4 Dalis

Greit nusileidau laiptais, ir pamačiau Hizumi, dar tik lėtai statantį koją ant penkto laiptelio.
-Tau tikrai nereikia padėti?
-Ne, tai eik įjunk virdulį, tuojau nulipsiu žemyn.-Virtuvėje įjungiau virdulį, atidariau tuščią šaldytuvą, patikrinau tuščias spinteles. Po maždaug 3min. atisivilko Hizumi.
-Tai tu sėsk, aš tau viską atnešiu.-Aš.
-Gerumo priepuolis???
-Ne, slaugau ligonį...
-Cha, cha, cha, kaip juokinga..
-O tai ką, tu ne toks?
-Tu, tai jau tikrai nežinai.
-Tai pasakyk?
-Neaiškink.
-Gerai LIGONI, tavo šaldytuvas tuščias...
-Pažiūrėk šaldytuvo kameroj, turi būti kibirėlis ledų.-Atidariau šaldytuvo kamerą vienintelis ten esantis daiktas, ir buvo vienas kibirėlis ledų.
-O ką jūs valgot be ledų??
-Paprastai turime daugiau maisto, tik vakar nupirko šaldytuvą, tai visą maistą teko išmesti, neturėjom kur laikyti.-Suvalgėm visą kibirėlį ledų. Aš išgėriau, gal keturias stiklines vandens, nes visą dieną negėriau.
9.25pm
Per TV rodė reklamą. Hizumi atsisėdo šalia manęs ir vėl pabučiavo.
-Luka, nenori būt mano mergina?-Wow koks greitas. Pažystu jį tik vieną dieną. Bet pakako, kad susidaryčiau apie jį nekokią nuomonę. Be to kitiems mes vis dar giminės.
-Negalėsiu normaliai bendrauti su žmogum kuris pjaustosi venas, ir aš nežinau priežasties.-Hizumi nuleido žvilgsnį į grindis ir atsistraukė.
-..pirmą kartą..Eeee..mokykloje manęs visi nekentė. Neturėjau nei vieno draugo, iš vis ne tik mokykloje. Ir visi mane žemino ir šaipėsi, net kai kurie mokytojai manęs nepakęsdavo...kvaila Lietuva, visi nusistatę prieš japonus. Mes nežmonės, tik siauraakiai netikintys į dievą. Neklenčiu jų visų. Nuo pirmos dienos kai tik atėjau į mokyklą, visi žiūrėjo į mane paniekinamai. Didesni stumdydavo mėtydavo ir gadindavo mano daiktus, kiekvieną dieną. Klasėje viskas ką sakydavau buvo kvaila ir juokinga..mokytojai rėkdavo, kad mano knygos suplyšusios ir netikėjo, kad tai kitų kvailų vaikų darbas..nenoriu pasakoti ką jie man sakydavo, kaip persiakodavo ir grąsindavo...Tėtis mane įtikino, kad jai pakeisiu mokyklą viskas bus kitaip. Bet viskas ten buvo, dar daugybę kartų blogiau!!!! - Jis nutilo. Mačiau, kaip buvo sunku kalbėti.-Pirmą kartą nusižudyti bandžiau dar tik pirmoje klasėje, septynių metų..- Norėjau jį kaip nors nuraminti, bet pasakyti, kad vaikai žiaurūs, būtų dar kvailiau, todėl tylėjau.
-Paskui su tėčiu važiavome automobiliu. Ir įvyko kažkokia kvaila avarija, kažkoks kvailas iš kažkur atsiradęs sunkvežimis rėžėsi į mūsų automobilį..tėtis iš kart mirė, visą laiką kol atvažiavo gelbėtojai mačiau jo subjaurotą veidą ir kūną, ir atmerktas akis nors jos jau buvo nebegyvo žmogaus...automobilis buvo taip sumaitotas..kad mane ištrauktų jie turėjo netyčia sulaužyti man stuburą!! Įsivaizduok aš likau visiškai sveikas, bet jie vis tiek turėjo sulaužyti man stuburą, nes mašina butų užsidegusi su manim!!!!-Hizumi šaukė ant manęs, paskui atsistojo ir nusivilko marškinius. Ant jo nugaros buvo nemažas randas.
- Jie padarė mane invalidą, per tėčio laidotuves mane atvežė vežimėlyje. Nebegalėjau vaikščioti! Paskui man padarė tą operaciją, dėl kurios visą gyvenimą turėsiu šitą randą. Net ir po jos negalėjau vaikščioti, turėjau daryti pratimus ligoninėje pusę metų, kol vėl tapau normalus. Praleidau daugybę pamokų, iš vis nebenorėjau grįžti į mokyklą..po operacijos užeidavo skausmas nugaroje..-Dabar jis vos tvardėsi. Akys jau blizgėjo nuo ašarų, bet nei viena nepasirodė. Dabar būtinai turėjau ką nors daryti, jo veidas buvo toks negaliu pasakyti, mačiau kažką blogo.
-Dabar turi vieną draugę, mane!
-Iki šiol neturiu draugų, visi palaikys mane bepročiu, tu irgi galvoji, kad aš ligonis.
-O kodėl, šiandien norėjau nusižudyti?
-Nežinau..po to kai pabandžiau pirmą kartą viskas nutinka savaime, kartais nesuprantu ką darau..
-Hizumi, dabar jau turi mane, prižadėk, kad niekada daugiau to nemėginsi, nenoriu, kad mirtum.
-Tau tai neturėtų rūpėti, dabar tikriausiai įsitikinai, kad aš ligonis.-Hizumi apsisuko, ir užlipo laiptais. Girdėjau, kaip užsidarė miegamajame. Pagal mano psichologines žinias, tai jam turėtų palengvėti, išsikalbėjus. Norėjau miego, bet vis tiek sėdėjau ir žiūrėjau TV, norėjau, kad pabūtų vienas. Kai pasakė, kad aš tikriausiai įsitikinau, jog jis ligonis, buvo teisus, bet niekada jam to neakysiu, jai tai žinos niekada taip ir negalėsiu jam padėti.

tęskit, madamoiselle.
ir greičiau. To Have Way On 144361

Gal ir bus siandien vakare, bet dar nezinau ar spesiu.XD

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Labai įdomu ;)
Man viskas labai patinka, istorija pagal mane yra gyvenimiška..

5 Dalis

Įėjau į miegamajį. Hizumi gulėjo savo lovoje. Nemačiau ar miega, buvo užsidengęs kaldra.
-Hizumi?
-..Ko?
-Tavo mama pamiršo man palikti patalynę, kur jūs ją laikot?
-Nežinau...tingiu ieškot, gali gult į mano lovą.-Hizumi pasislinko prie krašto, atsiguliau šalia. Jis uždengė mane savo kaldra. Buvau labai pavargusi, todėl iškart užmigau, nors šeip niekad gyvenime dar nemiegojau su kažkuo vienoj lovoj, net su Juste, kai miegam viena pas kitą namuose.
9.30
Kai pabudau, Hizumi kambaryje nebuvo. Vos spėjau išlipti iš lovos ir apsirengti, paskambino Justė.
-Labas-Justė.
-Labas, labas.-Aš.
-Ko tokia pikta? Tau pavyko, tu gyva, greit grįši?
-Nemanau pirma turiu jam padėti.
-Ką padėti? Sakei, kad išvažiuosi kuo toliau nuo to bepročio?
-Persigalvojau. Jis nebeprotis, vakar norėjo persipjauti venas, bet aš sutrugdžiau.
-Kaip kvailai skamba, jis ne beprotis, bet norėjo venas persipjaut, gal jis priklauso emo gaujai?
-Tikrai nepriklauso. Man atrodo jis turi problemų su galva, jo negalima palikti vieno, o šeip jis nepavojingas.
-Nebesvaik, ''jis venas norėjo persipjauti'', ''o šeip jis nepavojingas'',''problemų su galva'', čia tu vienintelė turi problemų su galva.
-Ačių, tu irgi. Iki, turiu jį surasti.
-nu tai Iki, bet šeip galėtum ir pasakyti, ką iš tikro veiksi.
-Nu tai ir sakau, Iki.
-Aha, Iki.-Nulipau į pirmą ir trečią aukštą, jo niekur nebuvo. Jau pradėjau galvoti, kad rasiu kur kampe negyvą...išgirdau kažkokius garsus virtuvėje, ir nubėgau ten. Bet tai buvo Aki, ji krovė maistą į šaldytuvą iš parduotuvės maišo.
-Labas rytas, Luka.
-Labas rytas.-Pasisveikinau, ir išbėgau. Staiga einant koridorium prasivėrė spintos durys. Pirma į galvą atėjusi mintis būtų buvę vaiduoklei, bet tik tuo atveju jai buūčiau viena namie naktį. Atidariau duris iki galo, bet nieko nepamačiau, tada ilipau į vidų, ir kažkas mane įsitraukė gilyn. Dabar jau mačiau, tai buvo Hizumi.
-Būčiau infarktą gavus, jai būčiau aštuonesdešimtmetė pansininkė!!!-Hizumi uždarė duris, pasidarė visiškai tamsu.
-Nerėk, Aki išgirs.-Jis pabučiavo mane, ir kažkur dingo. Tyla.
-Kur tu??-Hizumi.
-Ką veiki spintoje?-Pajutau jo rakną sau prie veido.- Ei, atsargiau neišbesk akies.-Pradėjau muistytis, ir netyčia vožiau jam per ranką.
-Sorry.-Ištarėm beveik kartu.- Čia ne į temą, bet tu vakar taip ir neatsakei į klausimą??
-Jai čia tas pats, tai aha norėčiau.-Jis nieko neatsakė. Pajutai jį šalia savęs, jis pradėjo mane bučiuoti. Po minutės Aki šaukė mus pusryčiauti.
-Tai dabar visada, slėpsimės spintoj?-Hizumi išsišiepė, dar paskutinį kartą mane pabučiavo, ir atidarė spintos duris.
-Geriau eikim, Aki greit supyksta.-Jis buvo toks normalus, taip normaliai kalbėjo atrodė ir elgėsi, net nepamanytum, kad yra toks nesveikas.
PO 8 SAVAIČIŲ.
Neprireikė, niekaip jam padėti. Per tą laiką Hizumi daugiau keistai nesielgė. Gal jam užteko tik man išsipasakoti, ir jam palengvėjo. Bet jis vis tiek nebaigė pasakoti iki galo, nes randus turėjo septynis, o aš tik dvi istorijas girdėjau. Hizumi per tą laiką nei karto apie tai nekalbėjo, todėl ir aš jo neklausinėjau. Nors ir buvo idomu, bet taip jis vėl viską prisimintų ir jam pablogėtų.
Atėjo ruduo, grįžo tėtis, turėjau važiuoti namo, ir eiti į mokykla..
Ir palikti Hizumi..
-Tu turi važiuoti, galėsim matytis per atostogas ir savaitgaliais.-Hizumi.
-Negalėsim, per toli, nebent per atostogas, kurois bus už dviejų mėnesių..-Hizumi mane apkabino.
-Tu dar turi ateitį, turi eiti į mokyklą, o aš jau seniai jos nelankau..-Jis kalbėjo prislėgtu tonu. Mokykla jam viską priminė, aš kalta, ir dar jį palieku. Kaip tik tą akimirką pro duris iššoko tėtis ir viską sugadino.
-Greičiau, Luka, jau valandą negali atsisveikint-Jis piktai pažvelgė į mus. Vis dar sėdėjom apsikabinę. Nieko nespėjau pasakyti. Visą kelią namo galvojau tik apie tai kas blogo dabar gali atsitikti. Tėtis visą kelią tauškė apie Rusiją, bet nesiklausiau, man neidomu niekas kas nejaponija. Viską kitą užgožė mintys apie Hizumi.

Sorry, kad taip nuobodziai.
Dabar bent jau niekas neprasys greiciau tesinio ir turesiu pakankamai laiko parasyt idomiai.XD

tęskit, tęskit, man patiko. XD

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Kaip tai neįdomiai?.. man labai įdomu kas bus toliau ;D
Tad, TĘSINIO To Have Way On 431194

6 Dalis

Parašiau jam sms. Norėjau įsitikinti ar dar gyvas. Hizumi atrašė, bet iš jo žunučių buvo matyti, kad jis nekokios nuotaikos. Bijojau, kad nieko nepasidarytų, todėl rašinėjau, kas 10 minučių. Kai išsiunčiau paskutinį sms su tuo pačiu klausimu ''ka db daraj'', pusė trijų nakties, jis liepė man eit miegot, nes rytoj neatsikelsiu į mokyklą, ir leist jam pagaliau užmikti.
Rugsėjo pirmoji visiems laikams iš anksto pasmerkta žlugti diena. Pramiegojau direktorės kalbą prie mokyklos. Pirmą pamoką dar vis miegojau. Antrą parašiau Hizumi, bet jis neatrašė. Visas kitas galvojau, ką jis veikia, kodėl neatrašo, ir pan.
-Luka, pabusk iš transo būsenos.-Justė.
-Ką??
-Kva kva, aš visą pertrauką jau pasakoju apie savo plaukimo mokytoją, tu net neklausai!!!
-Sorry, galvojau, kodėl jis man neatrašo.
-Įsijunk smegenis, visą naktį nedavei žmogui ramybės, jo vietoj būčiau tave seniai pasiuntus.
-O jai jis nusižudė?
-O jai jis paparaščiausiai bando išsimiegoti, ko negalėjo visą naktį!!!!
-Juste, taip net...
-Užteks, tu čia vienintelė beprotė, o už Hizumi sveikesnių dar paieškot reiktų, jis visą naktį tave pakentė, geležiniai nervai, tau nepakenktų pas psichologę nueit, nepastebėjai, kad visą laiką tik apie jį kalbi!!!!!!!!!-Justė apsisuko ir nuėjo, užpyko, kad jos nesiklausiau.
Po savaitės. Sėdėjau lietuvių pamaokoje. Paskambino tėtis, ir pranešė, kad mama šiandien gimdo, ir atvažiuočiau į logoninę. Bent iš pamokų išeisiu. Lauke baisiai lijo. Vėjas nenormaliai stiprus. Gatvėse tamsus rūkas. Nenorėjau net kojos į lauką iškelti, dėl tos išdavikės ir jos vaiko. Nuvažiavau autobusu. Atėjusi nuėjau į registraciją paklausti, kurioje palatoje mano mama. Nebuvo nei vienos seselės, todėl atsisėdau palaukti. Pamačiau koridorium artėjančias dvi seseles.
-Tik pirma darbo diena, ir jau matau baisiausią darbo dalį, kažkoks jaunas azijietis venas persipjovė.
-Tas iš 303, jau ne pirmą kartą, būna baisiau, man teko susidurt su ugnies subjaurotais žmonėm, kai kilo gaisras kažkur..-Tai tikriausiai klaida. Iškart puoliau bėgti į 303. Seselės vos spėjo pasitraukti, bėgau nežiūrėdama tiesiai pro jas. Negalėjau net lifto sulaukti, nubėgau tiesiai laiptais. Kaip kulka isiveržiau į palatą su trenksmu, netyčia, daktaras net atsisuko:
-Jums čia negalima.-Be jo palatoje buvo viena seselė. Hizumi gulėjo sutvarstytom rankom. Jis buvo labai išbalęs(nors visada jis baltas), tkriausiai jam davė raminamųjų.
-Hizumi??-Tai neklaida, ten jis.
-Jūs jo giminaitė?
-Antros eilės pusseserė, kas jam?
-Gal žinote, kaip susisiekti su jo tėvais?
-Jis turi tik mamą, ar jis gyvas?-Norėjau prieiti arčiau, bet daktaras neleido ir išvedė iš palatos.
-Tai labai svarbu eime į mano kabinetą.-Turėjau pasakyti jam Aki telefono numerį. Tas net nesiteikė į nors vieną mano klausimą atsakyti, ir išvarė iš kabineto, kol kalbėjosi su Aki. Kai baigė leido įeiti į Hizumi palatą. Vos tik atėjau Hizumi atsisėdo. Atrodė labai prastai, labai išbalęs, subintuotais riešais, su daugybe lašelinių rankose, kaip iš vis dar pajėgė sėdėti. Stovėjau tapdurį, ir spoksojau. Jis rankų gestais liepė man prieiti. Kai priejau, pasisodino ant kelių ir apkabino. Jo akys buvo, sveikos, tarsi ten laikytu sukaupęs visas jėgas. Jo veidas priartėjo prie mano ir jis pradėjo mane bučiuoti. Vienu akies kraštu pamačiau, kad kažkas jau kiek laiko stovi tarpduryje, bet nenorėjau nutraukti to..
-LUKA, tuojau pat liaukis, eik pas mamą ji miršta!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!- Tėvas.

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Labai įdomu ir viskas taip paslaptinga man..
Skaitydama jaučiaus lyg būčiau tame pasakojime.omg
Iš tiesų tai net nežinau ką ir parašyti, tiesiog tęsk ;)

trūksta žodžių.
tiesiog.
rašyk toliau, ir greitai !

Man visada patiko Navi istorijos.
Prašom, tęsti. ;)

nu, jei ne aš viena prašau tai tęsinys turi būt kuo greičiau ! To Have Way On 410833

As nenoriu idet kazkokios neidomios nesamones, o db man nelabai kuriasi, tai geriau palaukt negu kazkoki slamsta skaityt.XDDDDDDDDDDD