To Have Way On

11 Dalis

Po pusės metų. Mokslai baigėsi ir vėl prasidėjo vasaros atostogos. Tėvas ir vėl turėjo išvykti į komandiruotę Rusijoj. Nepatikėsiu, bet ir vėl paliko mane pas Aki. Bet šįkart ten nebuvo Hizumi, be to bepročio, ten labai nuobodu. Aš Aki nieko, net neklausiau, o ji pradėjo pasakoti, man viską apie Hizumi. Jau maniau, kad jį pamiršau, ir niekas manęs neprivers vėl jo pradėt prisimint. Bet klydau, kai man teko miegot jo lovoj ir visur buvo pilna jo daiktu, neprisimint neįmanoma. O geriausia, kad Aki liepė užsivilkti Hizumi marškinius, kai aš pamiršau, savo naktinius. Miegojau jo lovoje su jo marškiniais, ir visur aplinkui buvo pilna jo daiktų, ir dar buvau priversta klausytis, kaip Aki pasakoja apie jį. Hizumi visą gyvenimą buvo toks, todėl Aki jau buvo susitaikiusi su tuo. Bet vis tiek matėsi, jog jai skaudu, kad neteko sūnaus. Bet ji turėjo jį išvežti į Japoniją, nes pati daug dirba ir neturi laiko juo rūpintis. Be to jam reikalinga gydytojų pagalba, aš vis tiek manu, kad ta psichiatrinė yra per žiaurus nuosprendis Hizumi. Aki nieko naujo, man nepasakė, regis net aš žinojau daugiau apie Hizumi. Nustebino, nebent tai, kad Aki nežinojo, kodėl jis bandė žudytis, regis tik man jis tai papasakojo.
12.00am
Aki:
-Tai nevalgysi mišrainės?? Rytoj išvažiuoju į Japoniją kažkoks posėdis. Aplankysiu Hizumi. Girdėjau, kad jam jau daug geriau, atgavo kalbos dovana, galbūt parsivešiu jį vasarai, kad tau nebūtų taip nuobodu. Žinau ta mišrainė nelabai pavyko, gali išmesti, šaldytuve yra ledų. Na aš jau vėluoju, grįšiu vakare, arba po dviejų dienų, kai baigsis posėdis Japonijoje.-Aki kalba kaip ir Hizumi, greitai ir nėra kada įsiterpti.
-Aki, palauk, ar galiu su tavim važiuot į Japoniją?
-Ne. Tavo tėvas neleido tau niekur važiuoti, ir tai daug kainuotų. Be to neturiu laiko tavęs prižiūrėti, man reikės ten dirbti. Nieko negaliu prižadėti, dėl Hizumi, nežinau ar jis pasveiko.
-Nesvarbu ar pasveiko, vis tiek parsivežk, arba aš pabėgsiu, visą vasarą vienai čia sėdėti, atsibos.
-Iki, nenusišnekėk ir negąsdink.
-Iki, ir aš rimtai.
-Iki, ir manęs neišgąsdino.
-Iki, aš ir nenorėjau gąsdint.
-Na, iki, pažiūrėsiu, ką galiu padaryti.
-Iki, aš žinau, kad jį parveši.
Po dviejų dienų. Kino teatre su Aisčiu žiūrėjom filmą. Suskambo mano telefonas.
-Ei, tu išjunk, per tave neišgirdau.-Aistis. Pažiūrėjau, kad skambina Aki tai nusprendžiau atsiliepti.
-Alio?
-Sveika, aš sugrįžau, pareik namo, kur tu?
-O Hizumi??
-Taip ir maniau, kad tai bus tavo pirmas klausimas.
-Tai???
-Na, taip Hizumi čia, bet..
-Gerai, aš tuoj būsiu, iki.
-Iki..-Aistis piktai į mane pažiūrėjo.
-Niekur tu tuoj nebūsi, negali išeiti vidurį filmo.-Jis griebė man už rankos ir suspaudė.
-Tai svarbiau, paleisk, nes gausi į galvą.
-Nuo tavęs?
-Taip.
-Jau greičiau, tu gausi į galvą nuo manęs, bet aš nemušu merginų.
-O aš mušu visus.-Atsistojau ir pradėjau eiti, Aistis laikė, mane už rankos, tempiau jį iš paskos, nes nepaleido. Jis atsisėdo ant žemės, tada buvo dar sunkiau, suėmiau sau už rankos, kad nenutrūktų, ir tempiau jį paskui save. Turbūt visi kino teatre į mane žiūrėjo, bet man nerūpi. Po kokių penkių minučių, ištempiau jį iš salės, ir pasiekiau laiptus.
-O dabar tai tau skaudės, jei nepaleisi.-Aistis pradėjo žvengti. Paėmiau nuo stalo saują lankstinukų ir pradėjau mėtyti jam į veidą, jis užsimerkė, tada išsilaisvinau iš jo rankos ir nubėgau žemyn laiptais.
Grįžau namo.
-Labas, Aki..-Aki nusitempė mane į virtuvę.
-Labas, Hizumi, dabar viršuje, miega, turbūt.-Aki. Virtuvėje prie stalo sėdėjo, kažkokia merga ilgais peroksidiniais plaukais. Jos kelnės ir maikė buvo per daug aptempti. Ji buvo labai plona ir prisidažiusi. Ji atrodė labai pasikėlusi, nužvelgė mane tokiu žvilgsniu, tarsi būtų šiukšlių rūšiuotoja, o aš šiukšlė.
-Tai Hizumi slaugė, kitaip negalėjau jo atsivežti, jis negali likt vienas, ji vardu Ibuki, Ibuki čia Luka.-O dabar tai jau pasigailėjau, kad kino teatre neužmušiau Aisčio, mielai kam nors trenkčiau.
-Labas, malonu susipažinti.-Ibuki, nors jos žvilgsnis sako ką kita.
-Tai ji čia gyvens? -Net nesistengiau būti mandagi.
-Taip ji miegos tame kambaryje kur Hizumi, turi prižiūrėti jį visą parą. -Aki. Tame pačiame kambaryje..tai gal dar sužinosiu, kad ji jį prižiūri, kai jis maudosi vonioje. Hizumi jau seniai nebe mažas vaikas, jam septyniolika metų. Hizumi staiga atėjo į virtuvę, Ibuki iš kart prie jo pripuolė, neleido ištarti nei žodžio, apkabino. Nusitempė prie kėdės ir pradėjo klausinėti visokių nesąmonių, tipo slaugės darbu užsiėma. Dabar tai tikrai norėjau griebti jai už jos bjaurių plaukų, ir nupešti nuo galvos. O ją pačią sukišti į panaudotą šiukšlių maišą, ir nuleisti į unitazą, ir dar patrankyti per veidą su unitazo šepečiu. Ta kvailė, net neleido, jam pastebėti, kad aš esu. Išėjau iš virtuvės ir kaip visada garsiausiai trenkiau durimis.

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Kaip įdomu.
ąąą..
noriu tęsinio. To Have Way On - Page 3 431194

Įdomu.
Tęsinio To Have Way On - Page 3 144361

tęsk tęsk tęsk ir greit greit greit!!!

12 Dalis

Užlipau į savo, tiksliau dabar tai jau buvo Hizumi ir Ibuki kambarys. Ant vienos lovos buvo Ibuki lagaminas, kaip būtų puiku, jei jis netyčia iškristų pro balkoną, kada nors taip ir atsitiks. Bet tas kada nors dar negreitai, nes šiuo metu man tikrai nereikia tokių problemų. Ta Ibuki, net jai būčiau niekuo dėta mane apkaltintų.
-Kas atsitiko, išlėkei, kaip į karą?-Aki stovėjo tarp durų.
-Tai kur dabar aš miegosiu?-Šiuose namuose buvo tik trys lovos kiek aš žinau.
-Mano kambaryje, aš visą vasarą darbo reikalais užsiėmusi, manęs dažnai nebus naktimis, už poros valandų taip pat išeinu, be to aš galėčiau miegoti ant čiužinio.-Kokia nesąmonė, šiaip Ibuki čia turėtų miegoti ant čiužinio, juk ji svečias, mano namuose tėvas visada duoda čiužinius svečiams.
-Tai nusinešiu ten savo daiktus?
-Taip ir padaryk. -Aki kambarys pirmame aukšte, taip toli nuo Hizumi ir deformuotasnukės (Ibuki) kambario, kuris trečiame aukšte. Nusinešiau lagaminą į pirmą aukštą. Atidariau Aki (nors dabar jau mano) kambario duris. Ant lovos gulėjo (tiksliau sėdėjo, atsirėmęs nugara į lovos atlošą) Hizumi. Nustebau, taip seniai nebuvau jo mačius, bet pasistengiau atrodyti, lyg man tai nerūpėtų. Nuėjau į kambario galą, ir padėjau lagaminą į spintą, paskui atsisukau į Hizumi. Jis žiūrėjo į mane surimtėjusiu ir nelaimingu žvilgsniu. Jau ruošiausi išeiti iš kambario.
-Kodėl nesisveikini, su manim?
-Labas..-Sustojau.
-Labas,..neapkabinsi manęs?
-Kodėl aš...pasikviesk Ibuki.-Išėjau iš kambario, ir kaip visada trenkiau durimis su garsu. Prieš mane stovėjo ta deformuotasnukė (Ibuki).
-Netrankyk durų, ar Hizumi čia?
-Ne jis ne čia.
-Tai su kuo kalbėjai?
-Su Hizumi..-Tai ji visą laiką stovėjo už durų ir klausėsi, tikra idiotė. Pažiūrėjo į mane piktai, norėjo, kad jos bijočiau, bet aš nenuleidau žvilgsnio. Ibuki suvaidino, kad nesinervina, ir nuėjo į Aki kambarį. Gal mane ir domina, apie ką jie kalba, bet aš nesu tokia seklė morka, todėl dvi valandas svetainėje žiūrėjau TV. Aki išėjo į darbą, likau viena namie su tais dviem durniais. Atėjau į Aki kambarį, jie žaidė šaškėm, ir sėdėjo ant mano lovos.
-Gal galit žaist kur nors kitur?-Aš.
-Kodėl?-Ibuki.
-Aš noriu miego.-Aš.
-Tai ir miegok, tavo lova trečiam aukšte.-Hizumi.
-Ne, Aki sakė, man čia miegot.-Aš.
-Aš čia miegosiu, nieko nežinau.-Hizumi.
-Ne.-Aš.
-Kas ne! Čia jo namai, neturi jokios teisės aiškinti.-Ibuki.
-O kas pati esi, kad man aiškintum, kažkokia per daug susireikšminanti višta, susišukuok savo dažytą varnų lizdą, bent jau!!-Defomuotasnukė išsižiojo, nemanė, kad jai išdrįs kas tiesą pasakyti.į
-Kas tau nesiseka mažvaike, nekelk balso, kai su manim kalbi, žinai kas aš tokia, pažįsti mane, turiu pilną teisę išvaryti tave iš čia, nes keli grėsmę jo būklei, jam negalima būt šalia tokių nesitvardančių isterikių!- Ibuki, net atsistojo.
-Nereikia manęs niekur išvaryti, pati išeisiu, nenoriu pakenkti tam bepročiui, dar vėl kalbos dovaną praras, ai ne dar blogiau tikiuosi nepersipjaus venų, kaip blogai, kad tokius psichus išleidžia iš beprotnamio!-Išėjau, ir aišku, trenkiau durimis. Iš akių pradėjo tekėti ašaros, nebegalėjau kažkur toliau eiti, atsisėdau ant grindų šalia durų, ir apsikabinau kelius rankomis. Jie kalbėjosi, tik per savo verkimą nesupratau apie ką. Po kokių 20min., jie išėjo iš kambario, deformuotasnikė, manęs napamatė ir ėjo toliau tiesiai. Hizumi iš kart sustojo, kai pamatė, kad sėdžiu ant grindų.
-Tu verki?-Jis atsisėdo ant grindų, pasisodino mane sau ant kelių ir apkabino.
-Tu dar vis čia?-Ibuki, iš kart atsisuko, kai išgirdo Hizumi balsą-''tu verki?''.
-Tai ne!!Tu siūlai man gyvent gatvėj, aš pirma čia atvažiavau.-Aš.
-Ibuki, palik mus vienus?-Hizumi.
-Ne, negaliu, tau negalima.-Ibuki.
-Ibuki, prašau eik iš čia, turiu pasikalbėti su ja VIENAS!
-Tik penkias minutes.-Ibuki iš lėto pradėjo eiti.
-Stokis.-Hizumi, atsistojo, ir nusivedė, mane į Aki kambarį, iškart kai įėjau užrakino duris.
-Gal jau nebeverk?-Hizumi vėl mane apkabino.
-Apie ką kalbėsim?
-Kas tau pasidarė, ko čia įžeidinėji Ibuki ir mane?-Jis paleido mane, ir žiūrėjo tiesiai į akis, šiuo atveju tas akių kontaktas, nervino.
-Pyksti?
-Ant ko?
-Manęs?
-Dėl ko?
-Kad pavadinau bepročiu?
-..ne..tai tiesa..
-Ne, jau nebe tiesa, net jei būtų tiesa, tikrai nebenorėčiau tau taip pasakyti, tikrai nepyksti??Atsiprašau nenorėjau tavęs įžeisti.
-Gerai aš suprantu, nepykstu, bet kodėl Ibuki?
-Ką kodėl Ibuki, aš tiesą sakiau, jai tiesa įžeidimas..-Hizumi mane nutraukė- Patylėk, tu ją įžeidinėjai, pripažink!- Viskas aišku, jis jos pusėje, išėjau iš kambario. Duris dariau sipriai ir staigiai, trenkiau Ibuki per galvą. Taip jai ir reikia, už svetimų pokalbių klausimą, nors iš tiesų, tai nežinojau, kad ji ten stovės, tai laimingas atsitiktinumas.
-Žiūrėk kur eini, jei man iškils guzas!!
-O, nežinoaju kad už durų klausysis, kažkokia kvailė.
-Hizumi, tu jai leidi taip elgtis, tavo namuose?-Ibuki.
-Ibuki, palauk.-Hizumi, nusivijo mane. Išbėgau į kiemą, ir vėl pradėjau verkti, tik dabar iš juoko, tik truputį dėl to, kad Hizumi ant manęs rėkė. Po penkių sekundžių, Hizumi atėjo į kiemą, ir mane apkabino, jau trečią kartą šiandien.
-Nebeverk, atsiprašau.- Pažiūrėjau jam į akis, kad pamatytų, jog juokiuosi (pro ašaras).
-Kas čia juokingo?
-Tu atsiprašai, negali būti.....žinojai, kad Ibuki klauso svetimų pakalbių, ar tai įeina į slaugės darbą?
-Ji jau tokia yra, bet būk, su ja mandagesnė, ji man daug padėjo, manau, jei ne ji, nebūčiau pasveikęs.
-Neprašyk manęs, tokių nesamonių, ji mane nervina.
-Prašau, juk vis tiek turėsi ją matyti kiekvieną dieną?
-O kam tau ji iš vis reikalinga, tu jau sveikas?
-Psichiatrinei taip pasakyk, jie taip nemano....tai?
-Tu nedarei, ko prašiau, kodėl aš turėčiau?
-Tu nieko neprašai?
-Prašiau, bet..nesvarbu..
-Svarbu, sakyk?
-Ne, nesvarbu..
-Svarbu, pasakyk?
-Ne..nenoriu..
-Kodėl?
-Nes tai praeitis, jei neprisimeni, tai dar geriau..
-Ko neprisimenu?Sakyk?
-Ne, nenoriu vėl įžeisti..
-Niekur neisiu, kol nepasakysi.
-Nu ir neik, man netrugdai.
-Dar pažiūrėsim.
-Gerai.
-Gerai...nepyk, jei nori, gali miegot Aki kambarį?
-Gerai, tai einu miegot.
-Bet aš miegosiu Aki lovoj.
-Taigi aš ten miegosiu.
-Aš leidau, tau ten miegot, bet vis dar nenoriu miegot kur nors kitur, aišku?
-Kaip nori, man tu netrugdai.- Nuėjau į vidų, jis sekė visur iš paskos. Kai ėjau į WC, jis užrėmė duris, ir neleido įeiti.
-Traukis, aš noriu į tualetą!!
-Ne, niekur neisiu, kol nepasakysi.
-Ai, pamiršk, vis tiek nesakysiu.
-Nesakyk, neleisiu į tualetą.
-Gerai, nueisiu į kitą.
-Dabar ten maudosi Ibuki, neįeisi.-Hizumi išsišiepė.
-Koks tu durnius.
-Ačiū, tu irgi.- Nuėjau į Aki kambarį, įlipau į lovą ir išjungiau šviesą. Po penkiolikos minučių išgirdau:
-Bet aš turiu miegot šalia tavęs.-Ibuki.
-Man tas pats.-Hizumi, atėjo į Aki kambarį užrakino duris ir atsigulė į lovą šalia manęs. Po penkių min., tylos įjungiau šviesą ir atsistojau.
-Kas čia?
-Aš.
-Ai, kur eini?
-Į tualetą.-Kai išėjau iš kamabrio pradėjau bėgti, kad nepasivytų, bet jis manęs nesivijo, tik kai išėjau iš WC laukė prie durų.
-Tai jau nuėjai, gal dabar gali pasakyti?
-Nesakysiu, atsiknisk.- Vėl nuėaju į Aki lovą ir užmigau.
10.03am
Kai atsibudau, Hizumi sėdėjo kitoj lovos pusėj. Atsisėdau. Jis vėl mane apkabino ir trumpai pabučiavo į lūpas.
-Labas rytas.-Hizumi.
-Labas rytas.Aš.
-Miegojai,..kaip užmušta..negirdėjai, kaip Ibuki rėkė?
-Ne, o kas?
-Ai, geriau neik iš kambario..

tęsk, ir kitas tęsinys PRIVALO būt tokio ilgio : DDDD
nerealiai : D

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Kaip įdomu.
Tu turbūt net neįsivaizduoji, kaip čia viskas nuostabu ;DD
Tęsk. Tęsk. Tęsk.

Naviii, tu stebuklas.
Aš apšalus, pabaiga nereali, omg, omg, omg Omg

įsigijai naują skaitytoją ;D
lbj faina story
beje db tave terorizuosiu xD
Dėk tesinuką!!!! (prašau ;D)

Mora, turiu tau puikia naujiena, katik editinau visas savo dalis, nuo siol tau ''uždrausta'', būti mano redaktore, viska darysiu pati.XD Ačiu, kad netingejai taisyt.XDDD
Yeeeyy, nauja skaitytoja.XD

Navii, tęsinio Mad

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Navi, tai ką aš dabar veiksiu? To Have Way On - Page 3 414348

Skaitysi, bet jai neidomu, taj neverciu, suprantu, kad taj skaityt labaj didelis laiko gaisimas.XD

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

NE ;DD
Paprasčiausiai man patiko redaguot.

Man patinka labai tavo istorija.
Ji labai įdomi.
Ir DĖK TĘSINĮ ;DD

Tęsinio dar nėra, kaj bus perrasysiu i pc, ir idėsiu.XD

13 Dalis

-Nu?-Atsikėliau, baisai nusiteikusi, kajp niekada.
-Kas nu?
-Ta deformuotasnukė, laukia už durų su kirviu?
-Ne...nu gal, bet nori pasikalbėti..
-Apie..?
-Ji mane išsiveža..
-Ne?
-Nieko negaliu padaryti, Aki pasirasė, kad sutinka, jog jie uz mane atsakingi, kol būsiu pilnametis.
-Tau kitą savaitę aštuoniolika..
-Žinau.
-Tai va.
-Kas?
-Nevažiuok, septyniom dienom?
-Nagaliu..
-Achmn...-Atsistojau ir išėjau, deformuotasnukė vėl gavo galvon, iš durų (šį kartą jau žinojau, kad ji visada ten klauso, todėl dariau duris iš visos jėgos). Susėmė už galvos ir nugriuvo į kampą, NEpasimdama savo sąmonės kartu. Paėmė nuo grindų vazoną, ir metė į mane, bet aš pagavau (gėlės išsaugoti nepavyko).
-Tikriausiai nežinojai, kad ir suaugusius guldo į psichiatrinę, taigi jai kasnors nepasveiksta, taj net būdamas pilnametis NEišeina?-Tai buvo retorinis klausimas, o po jo žvengė kajp nesveika.
-Bet slaugės to nesprendžia, nes NEpakankamai protingos.
-Tau pasisekė, mano senelis ligoninės vadas.
-O aš visą pokalbį įrašinėju, kad turečiau įrodymų, ka tu naudojies savo senelio įtaka.
-Na tai kur viską įrašai, vaizduotėje?
-Telefone.
-Negali būti, parodyk??
-Norėtum.-Nuėjau į virtuvę (kad nieko neveikčiau ir sėdėčiau žiūrėdama į stalą ir skaičiudama sekundes iki ko nors kas turi įvykti).
PO 2 DIENŲ.
Už lango tikra audra (žaibuoja, perkūnija, lyja, vėjas). Kambaryje atitraukiau visas užuolaidas, prie durų stovi du perpildyti šiukšlių maišai su tėvo makulatūrą kurią pati ka tik sukišau ten..nuėjau į savo kambarį (savo tėvo bute, ten kur paprastai ir gyvenu), ant stalo garavo puodelis vaisinės arbatos.
-Kas čia dabar?
-Padariau arbatos, tuoj iškeps sausainiai.-Teta (tėvo sesuo).
-Aš geriu tik juodą ir žalią.
-Nuo šiol džiaukis, kad iš vis gauni gerti, mirė tėvelis, nebebus pinigų, užteks jau maivytis vieną kartą.
-...-Pauduką išpyliau į kriauklę, prie tetos akių.
-..po valandos prasidės mišios už tėvą.
-Aš netikinti.
-Nesupranti ką šneki, per metus mirė abu tėvai, tau šokas..
-Suprantu.-Psėmiau skėtį nuo lentynos prei durų ir išėjau (lydima tetos nervingų šūkavimų, ir įsakymų grįžti). Padidinau MP3 garsą iki didžiausio įmanomo. Staiga Aistis iš kažkur atsirado, apkabino per pečius ir paėmė iš manęs skėtį.
-Sveika...-Jokios reakcijos iš manęs, nutildžiau MP3 garsą.-Alio??Luka?
-Ko?
-Puikus oras pasivaikščiojimui?Kajp atostogos?
-Susipykau su teta, kažkokia kalė atimė pusbrolį iš manęs, neturiu kur gyvent, šiandien laidoja mano tėvą..o daugiau kaip visada, tau?
-Puikus humoro jausmas, čia dėl to tėvo susipykot, dėl berno?
-Tu klausai ką aš sakau, mano tėvas negyvas?-Mano veidas buvo kajp lavono (bent jau iš ryto, kaj žiūrėjau į veidrodį), jokios išraiškos.
-..rimtaj?
-Taip
-Užjaučiu.
-Nemanau, kad tu jauti ką nors pavyzdžiui užuojautą..
-O tavo mama irgi mirusi ar ne?
-Taip.
-Galvoji?
-Ką?
-Kas bus toliau?
-Ne.
-Mano tėvaj tai pat mirę..
-...su kuo gyveni?
-Su broliu, vyresniu.
-Senei mirė?
-Pries 5 metus.
-Kaip?
-Avarija, tavo?
-Mama prieš pusę metų gimdydama, tėtis prieš keturias dienas, rusijoje kažkas sprogo, pastate, kuriame dirbo..
-Jai nori išsiverkti, tai..
-Ką tu, viskas gerai, jie man tik trugdė.
-Aaa, tai tada tau kajp ir man.
-Puiku..iki.
-Kur eisi?-Perdavė man skėtį.
-Koks skirtumas..iki.
-Iki..

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Liūdna, kad liko be tėvų.
Bet man labai labai įdomu kas bus toliau.
Tad prašyčiau tęsinio. ;D

wow lbj įdomu ir liūdna kad ji liko be tėvų.
tesinuko!!! ;D

Labai patiko. heart

2 SKYRIUS

1 Dalis

Ištrauka iš eilinio pokalbio:
AISTIS:Tau taip labiau tinka (apie mano naująją juodą plaukų spalvą)
AŠ:Aha..

Dar viena ištrauka iš to paties pokalbio:
AISTIS:Mano broliui 19 metu.
AŠ:Kaip ir mano broliui...
AISTIS:...Jis su draugais kuria grupe, bet nei vienas iš jų neturi vokalistui tinkamo balso...
AŠ:Prastai..
AISTIS:Jie groja roką..
AŠ:Žinai man neidomu...
AISTIS:..Tau iš vis kas nors įdomu?
AŠ:Taip.

Ištrauka iš kito pokalbio, tą pačią dieną:
HIZUMI:Juk žinai, jai jie gaus pranešimą iš ligoninės, kad venas persipjoviau, vėl uždarys į beprotnamį..
AŠ:...
HIZUMI:Nebegaliu daugiau, net jai neišeisi, galiu tai padaryti, kišnėje turiu britvą..
AŠ:(Įkiša ranką į jo kišenę, suranda britvą, ir išmeta per langą) Nebeturi.
HIZUMI:Aš su bet kuo tai galiu padaryti..
AŠ:Su plunksna iš pagalvės...plaukais...smailiu kampu....o gal perikasi sau venas su dantim?
HIZUMI:Aš tai galiu..
AŠ:Tu tikrai nesveikas ..... Tik nesakyk, kad moki dainuoti?
HIZUMI:Kol dar ėjau į mokyklą lankiau chorą, sakė, kad gerai valdau balsą, bet...
AŠ:Tau reikėtų susirasti darbą, nes esi suaugęs žmogus, supranti?
HIZUMI:...Aš net nebaigiau 10 klasių, kuo galėčiu dirbti...
AŠ:Tokiais atvejais praverčia talentai, gabumai, supranti ką noriu pasakyti?
HIZUMI:...
AŠ:Padainuok?
HIZUMI:Jau seniai nedainavau..
AŠ:Prašau??
Hizumi pradėjo, kažką japoniškai dainuoti...
AŠ:Nerealu, juk beveik nesimokei dainuoti.
HIZUMI:...
AŠ:Žinai tau reikia dainuoti roko grupėje?
HIZUMI:Tu juokauji? NE..
AŠ:Yra tokia grupė, jiems trūksta vokalisto?
HIZUMI:NE.

Kitą dieną, ištrauka iš pokalbio:
AISTIS:Tikrai?
AŠ:Bet jis nenori, tavo brolis turėtu su juo asmebiškai pasikalbėti, kitaip nieko nebus..
AISTIS:Taip žinoma, jam tai svarbu..
AŠ:Reikia suplanuoti jų susitikimą?
AISTIS:Taip..

Ta pati diena, vakaras, mano namai:
AŠ:Atidaryk (kažkas pasakmbino į duris)
HIZUMI:Aha..(atidaro duris, stovi kažkoks nepažystamas vaikinas)
GABRIELIUS:Labas, aš gabrielius?
HIZUMI:Lukos draugas?
GABRIELIUS:Ne, atėjau pas tave..Hizumi?
HIZUMI:Aš tavęs nepažystu, iš kur žinai mano vardą?
GABRIELIUS:Aš irgi,..Luka pasakė.
HIUZMI:Ko nori?
GABRIELIUS:Gal galim pasikalbėti?
HIZUMI:Aš klausau (vis dar stovi tarpdurį, ir neleidžia Gabrieliaus į vidų)

Ta pati diena, naktis:
AŠ:Pyksti?
HIZUMI:..Nežinau...
AŠ:Tai tau patinka?
HIZUMI:Gal ir norėčiau dainuoti...
AŠ:Norėtum, tai tavo šansas, negali praleisti..
HIZUMI:..Suprantu....

Hizumi sutiko repetuoti su jais. Jai visi sutars ir pavyks kartu dirbti, galbūt sukurs tikrą grupę. Kol, kas net pavadinimo nėra, dainų sukūrę nedaug, o žodžių joms iš vis nėra, nes nebuvo vokalisto...

Po maždaug pusės metų.
Kartais stebiu kaip jie repetuoja.
Hizumi labai gabus, jis vos kelis metus lankė, chorą, o jam užteko poros repeticijų, kad balsas vėl skambėtų...
Hizumi balsas įpatinkas, jis nėra nei koks labai aukšas ar stiprus, tiesiog begalo gražus. Jis per gyvenimą patyrė daug skausmo, dainuodmas išsilieja, dėl to viskas ką jis dainuoja skamba taip nerealei ir įpatingai. Jam lemta dainuoti, jo balsas neeilinis.
Padėjau jam. Dainavimas atima iš jo laiką, galvojimui apie savižudybę. Nevisai stabilios psichinės būklės žmogus, jo fantazija orginali. Jis visus dainų žodžius pats kuria, nes yra vokalistas (pats turi žinoti ką nori dainuoti, kad jam išeitų ir pan.) Jis juos ištisai rašo. Aš paskui viską perskaitau, ir padedu jam kartasi jai jam patinka ką pasiūlau, ir jis įsivaizduoja kap tai išdainuos, ir jai tinka prie to kokią jis įsivaizduoja dainą. Kurdamas žodžius jis visada jai suteikia kažkokią gilią mintį, arba prasmę, jis ''beprotis'', dėl to sugeba atkreipti dėmesį į kai kuriuos idomius ir keistus dalykus, kurių kiti nepastebi. Jo dainos verčia susimastyti, arba sueliu keistų ir minčių, paskatinimų...
Jų muzika sunki (gerai), kartais kai klausau jų dainų, atrodo, kad jie nelabai dera. Jo baslas ir žodžiai negali iki galo perteikti visko, ką galėtų, nes muzika neleidžia, ji netinkama, dėl to, kad Hizumi tik neseniai pradėjo su jais dainuoti, jie nesusiderinę, jie groja savaip, o jis dainuoja irgi savaip..

Po pietų Hizumi išeia į kažkokią išnuomotą viežbučio salę repetuoti. Grįžta po vidurnakčio. Parašo žodžių dainoms ir eina miegoti. Atsikelia beveik per pietus, iki to laiko, aš padedu jam kuri žodžius, jis vėliau atsikėlęs su manim apsvarsto ir nusprendžia kaip bus. Jam patinka tai ką sukuriu, mano tėvai mirė, ir panašiai, sugebu išsilieti kurdama. Po pietų vėl išeina repetuoti...

Aš ryte išeinu į mokyklą. Per pamokas kuriu dainoms žodžius. Kai grįžtu, jis būna katik atsikėlęs, kai jam padedu kuri dainas, jos greit pasirašo. Muziką, kai kurioms dainoms jie jau sukūrė, dar prieš Hizumi prisidedant. Toms dainoms sumnao pagalba, parašė žodžius. Jie turi 20 dainų, nuo to laiko kai prisidėjo Hizumi praėjo daugiau nei pusė metų, prieš tai jie turėjo 11 dainų, be žodžių. Jie neturėjo, dar neivienonormalaus pasirodymo kaip grupė, tik porą klubuose. (niekas ju dar nepastebėjo, o to reikai, kad pasirašyti sutartį su kokia studija, kad išleitų albumą ir pan.)

Poklabis telefonu:
HIZUMI:Rytoj mieste, tas renginys, gali dalyvauti visi, mes užsirašėm.
AŠ:Aha, pasikalbėsim vakare, už 5min., man egzaminas, turu spėt išmokt visų 11 metų kursą, aišku?
HIZUMI:Sėkmės.
AŠ:Iki...

____________________________________________________________________

2 Dalis

Mieste organizuojmas renginys, kita diena:
HIZUMI:Mūsų pasirodymas, po dar 5 grupų.
AŠ:Jaudiniesi? (pasirodymą stebi, komisija ir rinks nugalėtoją, orizas galimybė irašyti kažką su profesionalų pagalba, ir pan., žodžiu labai naudinga norint kurti grupę)
HIZUMI:Ne....juk bet kada galima nusižudyti...
AŠ:Būtų visai juokinga...
HIZUMI:Bt kai žinai, kad aš rimtai...
AŠ:Sėkmės.
HIZUMI:(Poilgos pauzės)...ehm..kaip vakar egzas?
Aš:Nesvarbu.
HIZUMI:Atsiprašau, per save visai tave pamiršau, tai išlaikei?
Aš:Aš viską papasakosiu, bet vakare aišku?
HIZUMI:Kodėl?
AŠ:..ehm..Gabrielius, tave kviečia (Hizumi nueina)

Jų pasirodymas įvyko nepratai. Bet komisija jų neišrinko, taigi visų nuotaikos buvo siaubingos, kiti grupės nariai nuėjo į barą kitoj gatvės pusėj ir prisigėsrė. Hizumi pasiliko, sėdėti ant suolo užkuliusiuose. Buvo iek teik nusiminę, nes daug dirbo, bet šeip jam niekas nerūpi...Pasirodymą stebėjau iš lauko, prieš jį ir o jo buvau užkuliusiuose, su Hizumi, ir dar Aistis atėjo brolio pažiūrėti. Visi beveik jau buvo išsiskirstę, tik nugalėtojai (siaubiga pop grupė), klabėjo su renginio organizatoriais, ir dar pora grupiu rinkosi yranką. Atsisėdau šalia Hizumi, prei mūsų atėjo kažkoks vyras (azijietis):
KANEDA:Sveiki, esu Kaneda, vadovauju, vienai ižymiai japonijos įrašų studijai (ištiesia ranką Hziumi)
HIZUMI:Sveiki..(paspaudžia jam ranką)
KANEDA:Išties puikiai dainuoji, bet nemanai, kad galėtum pasiekti daugiau, dainuodamas japonų grupėje? Jie tau netinka, ir grojo prastokai..aš siūlau tau sutartį, pas mane groja ir mokosi nemažai gabių vaikinų, jai sutiktum dirbti su manim, tau nereikėtų nieko daryti, viskas būtų suplanuota už tave, tau tik reikėtų dainuoti?
HIZUMI:Norite, kad išduočiau savo draugus, dėl savo naudos?
KANEDA:Kuo tu vardu?
HIZUMI:Hizumi...
KANEDA:Taigi Hizumi, mano tėvas irgi buvo agnetūros vadovas, aš nuo vaikystės mokausi dirbti savo darbo, mačiau daug žmonių, manačių, kad gali išgarsėti, ir tikrai skiriu tuos kurie kažką pasieks, manau supranti, kad žinau ką sakau, ir strengiuosi padėti, tavo draugai groja pratai, ir manu jau per vėu tai pakeisti, kiek tau metų, tu juaniausias iš jusų ar ne?
HIZUMI:19, Taip...
KANEDA:Ką nors studijuoji, mokaisi?
HIZUMi:Ne..
KANEDA:Dirbi?
HIZUMI:Ne..
KANEDA:Ką galvoji, veikti ateityje?
HIZUMI:Aš neprivalau atsakyti į visus klausimus??
KANEDA:(Kvailai nusišypso) Ne (ištiese, kortelę) Tai mano telefono numeris, turi apsispręsti per 4 dienas, nes aš išvažiuosiu į japoniją, dirbti studijoje.
HIZUMI:(Paima kortelę) ..aha...
KANEDA:Oji tavo mergina? (pažiūri į mane)
HIZUMI:Ne, sesuo.
KANEDA:Graži...jai taip nėra priežaščių čia likti, tikiuosi, man paskambinsi, ir išvažiuosim dirbti į japoniją, beje jai taip nutiks, kaip jau sakiau, aš apmokėsiu viską ir kelionę (apsisuka ir nueina)...

Labai įdomus, tęskit To Have Way On - Page 3 144361

pagaliau!!! ;D
lbj įdomu tesinuko! To Have Way On - Page 3 448231

tęsiam, greičiau : D To Have Way On - Page 3 36229

Admin. Pranešimų skaičius : 8505 Registration date : 2009-03-06

Man žiauriai patiko, tikrai buvo verta laukti. ;D
Laukiu laukiu dar tęsinių ;DD

3 Dalis

Ištrauka iš pokalbio, laukas, Aisčio namai:
AISTIS:Tavo brolis išdavikas, nežinau ar draugaut ir su tavim..
AŠ:Duosiiu patarimą: Nedraugauk su manim, nes brolis neleis ir man niekad nebuvai draugas..

Mano (Aki) namai:
AŠ:Atrodai baisiai (su tu fanaru, kurį uždėjo Aisčio brolis, sužinojęs, kodėl Hizumi palieka grupę).
HIZUMI:...Ačių..(užsidengia akį ranka)
AŠ:Gabrielius, turbūt, dar baisiau..
HIZUMI:Tai paskutinė para, vėliau ilgai tavęs nepamatysiu.
AŠ:Pamatysi, bent jau..pats supranti..tau pasisekė
HIZUMI:Myliu tave (apkabina mane)
AŠ:(Po ilgos pauzės) noriu, kad greičiau pradėtum dainuoti.
HIZUMI:Kodėl?
AŠ:Daug pasieksi, tu to vertas.
HIZUMI:Nežinau (vis dar apsikabinęs)

Hizumi pradėjo dirbti Kanedos agentūroje Japonijoje. Ilgą laiką ne-inojau nieko, nes telefonu skmbinti daug kainuoja. Tų egzaminų mokykloje neišlaikiau. Daugiau nebandysiu, todėl turės užtekti 10 klasių baigimo (jo pakanka, kad gautum valytojo, šiukšlių rinkėjo, šlavėjo, virėjo darbą, kurio aš nedirbsiu). Pinigus mums su Hizumi siunčia Aki, kuri šiuo metu dirba Londone, nes ten jos firma, ji net nežino, kad Hizumi išvažiavo, neikada neskambina.

Po mėnesio. Ištrauka iš pokalbio telefonu:
HIZUMI:Ten mokosi ir dirba daug ir grojančių ir dainuojančių, jau susipažinau su tais kuriais būsiu grupėje. Bet aš nelebai moku japoniškai (augo lietuvoje), kartais kalbam anglisškai, tik Kaneda moka lietuviškai.
AŠ:Tęsk..
HIZUMI:Nuo pat pradžių verčia labai daug dainuoti, tiesiog kankina, neturim poilsio dienų, tik naktį. Jau turėjom pora slaptų pavykusių pasirodymų, Kaneda nori, kad kuo greičiau galėtume oficialei apie save pranešti, bet iki to reikia daug ką padaryti, ir mnao balsą dar lavinti..
AŠ:Aha..toliau..
HIZUMI:Dabar irgi turėčiau dainuoti, bet Kaneda išvažiavo tai padarėm pertrauką, be to pas mus naktis..turbūt greit nebepaskambinsiu, ne pradėim įrašinėti albumą, ir dar kažkur fotografuotis, ir pasirodymaų daug, jau kitą savaitę du..o tu?
AŠ:Aš neturiu jokių pasirodymų, bet žvaigždė čia esi tu, pasakok toliau, man įdomu?
HIZUMI:Emh..kuo toliau tuo sunkiau, bet man labai patinka, per visą šį laiką gal tik du kartus normaliai meigojau ir valgiau. O dainuoti, nuostabu, čia japonijoje ant scenos visi nežiūri į mane taip keistai, kap lietuvoje..
AŠ:Kai ką nors išleisit, tu man per skype, atsiųsi?
HIZUMI:Neturiu kompo, ir laiko eiti į biblioteką, bus sudėtinga..
AŠ:Kas kiti grupės nariai?
HIZUMI:Jie visi japonai, kaip aš, tai geriausias dalykas, vardai nesvarbu, vis tiek neatsiminsi, beje aš irgi nusidažiau plaukus.
AŠ:Kaip?
HIZUMI:Raudonai.
AŠ:Neįsivaizduoju tavęs, tau taip tiko juodi..
HIZUMI:Kada nors pamatysi, jau turiu eiti..

Japonijje telefonai kitokie, nežinau, kaip jis mn paskambino. Daugiau negavau jokių žianių iš jo. Po mėnesio internete, jau rdau jų nuotraukų ir dainų. Raudonais plaukais ir išsidažęs, jis buvo visai kitoks, ir gražesnis. Kiti grupės nariai irgi atrodė normalūs. Jų muzika visai kitokia, gražesnė, Hizumi pilnai gali išreikšti viską, ne taip kaip Gabrieliaus grupėje. Dar po kiek laiko jie ir pirmąjį albumą išleido. Ir jau turėjo vieną savo koncertą. Žiūrėjau įrašą. Hizumi ant scenos elgėsi kiap tikras daininkas (toks ir buvo, bet kai žmogų pažysti jį tokį matant, kelia keistas mintis) jis dabar daug gražesnis ir labai pasikeitė. Per interviu kalbėjo jau japoniškai. Net jo žvilgsnis jau kitoks, pasikėlęs. Neskambina, nes greičiausiai pamiršo mane, ir kai jam taip pasisekė, daugiau nieko nebereikia, tik savo šlovės.
Į jį žiūrint, per koncertų įrašus, atrodo keista, kad jį pažystu, tokį žmogų. Savo pc turiu viską ką jie išleido, bet netik todėl ,kad jis mano įbrolis, man jų muzika graži. Žiūrint į Hizumi, keistai jaučiuosi, juk aš su juo gyvenau ir draugavau, nors dabr turbūt nebe, nes jis labai pasikeitė, visai kitas žmogus.

____________________________________________________________________

4 Dalis

Po metų. Hizumi grupė, koncertavo europoje, turas.
Buvo taip keista jį vėl paamtyti, tokį.
Stovėjau priekyje, tai tikrai buvo jis, atpažinau, po daugiau nei metų.
Taip kvaila, kad esu jo sesuo taip senai jo nemačiau, bet vis tie koncertą stebėjau kaip eilinis žmogus, negalėjau jo pamatyti, paliesti ir pan.
Hizumi, dar labiau išgražėjo, dar labiau pasportavęs, jo balsas daug labaiu išlavintas.
Jis visą laiką (per savo kitus koncertus, pv, ir foto), būna su apyrankėm, ilgom rankovėm, ir pan., tik aš žinau, kad taip bando paslėpti, randus, nuo šitiek bandymų žudytis.

____________________________________________________________________

5 Dalis

Turas jau beveik buvo pasibaigęs. Nuo to kai buvau jo koncerte, praėjo dvi savaitės.
Internete perskaičiau, kad Hizumi po vieno koncerto iš ryto, draugas iš grupės rado jo viežbučio kambaryje nebegyvą.
Medikai, ir expertai nustatė, kad jis taip gulėjo jau keturas valandas.
Tai buvo savižudybė, jis venas persipjovė britva. Skrodimas tai tik patvirtino.
Jo draugą ištiko šokas, kai užėjus į kambarį pamatė šiteik kraujo ant grinų.
Nusižudžius jam, grupė toliau nebegros, turbūt, nebent ras naują vokalsitą, bet iš to turbūt nieko nebūtų, tai japonijoje sukėle nemažai kalbų, nes jam nebuvo jokios priežasties taip pasielgti.
Aš žinau, kad jam visada buvo priežastis taip pasielgti...